Kraštutinis anoreksijos atvejis: 29,8 kg svoris ir mirtis nuo išsekimo (20)

2011-12-15

Šešiolika metų su valgymo sutrikimu, vadinamu anoreksija, kovojusi 31-erių britė Keit Čilver (Kate Chilver), svėrusi vos 29,8 kg, mirė nuo organizmo išsekimo. Britų medikai šį anoreksijos atvejį įvardija kaip patį ekstremaliausią, kokį tik jiems yra tekę matyti.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Moteris buvo tokia liesa, jog jos kraujotakos sistemoje išsivystė nepakankamumas ir į kūno užspaustas arterijas nebepritekėdavo kraujo, dėl ko atsisakė veikti kiti vidaus organai (virškinimo traktas ir žarnynas). Klastingos psichosomatinės ligos simptomai buvo pastebėti paauglystės pradžioje, kai K. Čilver buvo 12 m. Nuo tada didžiąją dalį savo gyvenimo ji praleido medicinos įstaigose, prižiūrima gydytojų, tačiau medikams įveikti nervinės anoreksijos taip ir nepavyko. Gydytojai neslepia, jog Ylinge (Vakarų Londonas) gyvenusi K. Čilver pavojingai mažo svorio buvo ištisus pastaruosius du dešimtmečius. Vienas iš sunkios anoreksijos simptomų – kai kūno masės indekso (KMI) įvertis yra mažesnis nei 15. Normalus žmogaus kūno masės indeksas yra nuo 20 iki 25. KMI apskaičiuojamas kūno masę padalijus iš ūgio kvadrato - KMI = svoris kg / ūgis² m. Kad svoris per mažas, signalizuoja mažesnis nei 18,5 KMI įvertis. K. Čilver KMI įvertis buvo mažesnis už 12, o sykį buvo kritęs net žemiau 9. Nuo 2004-ųjų moterį konsultavęs psichologas Frensis Konanas (Frances Connan) pasakoja, jog K. Čilver anoreksijos atvejis buvo ūmus ir pasireiškė tuomet, kai pacientei buvo 12 metų. Pirmąsyk į ligoninę dėl anoreksijos paauglė buvo paguldyta būdama penkiolikos. „Jos atvejis buvo rimčiausias, kokį man yra tekę matyti, - prisimena psichologijos daktaras. – Ligos istorijoje buvo momentų, kai jos kūno masės indeksas nukrisdavo žemiau 9. Medicinoje nepaprastai retas atvejis, kai KMI įvertis būna 10. O čia – mažiau nei 9.“ Gydytojai mėgino moters organizmą pastiprinti, vesdami maistą vamzdeliu tiesiai į skrandį, tačiau jų pastangos buvo bevaisės. Nuo 15-ojo gimtadienio iš ligoninės moteris buvo išleista tik dusyk (abiem atvejais – po pusmetį). Tačiau, kaip galima suprasti, ne ligoninėje jos svoris vėl imdavo dramatiškai kristi ir pasiekdavo gyvybei pavojingą lygį – pacientei tekdavo grįžti į valgymo sutrikimų skyrių palatas. Per 16 gydymo metų K. Čilver nepadėjo nei medikamentinis, nei psichoterapinis gydymas. Po mirties atliktos autopsijos metu nustatyta, jog moters širdis buvo dvigubai mažesnė nei turėtų būti, o svoris – mažesnis negu 30 kg.

Nieko panašaus savo praktikoje nebuvo matę ir kiti medikai – patyręs patologas Maiklas Osbornas (Michael Osborn), koronerė Fajona Vilkoks (Fiona Wilcox) [Koroneris D. Britanijoje, JAV ir kai kuriose kt. šalyse – specialus teismo ekspertizės specialistas, tiriantis staiga mirusių asmenų mirties priežastis]. Jų žodžiais tariant, K. Čilver kūnas buvo liesiausias, kokį jiems yra tekę tirti.

K. Čilver dėl progresuojančios ligos buvo linkusi slėptis ir nesirodyti viešumoje, tačiau jos motina Lyn Čilver (Lynne Chilver) stengėsi, jog jos dukros gyvenimas būtų kuo labiau panašus į normalų ir reguliariai vesdavosi ją pasivaikščioti.

Prieš mirtį moteris pradėjo justi pilvo skausmus, dėl to šių metų birželį ji buvo perkelta į Čelsio ir Vestminsterio ligonines. Nervinės anoreksijos išsekinta britė mirė dėl nepakankamos kraujo cirkuliacijos vidaus organuose – aplink virškinimo trakto arterijas visiškai neliko nuo suslėgimo apsaugančio riebalinio audinio, tad arterijas užspaudė kiti organai. Kadangi organizmas buvo nepaprastai išsekęs, chirurginės operacijos buvo atsisakyta. Moteris intensyvios priežiūros skyriuje mirė liepos 12 d.

„Tai, kas nutiko Keit, pavadinčiau ypač retomis ir neprognozuojamomis komplikacijomis, – pridūrė dr. F. Vilkoks. – Kraujagysles paprastai supa riebalinio audinio sluoksnis, tačiau Keit organizmas buvo tiek išsekęs, jog jame neradome nieko panašaus. Iš visko sprendžiant, Keit atvejis buvo kraštutinai sunkus.“

Anoreksija – viena iš dažniausių mirties, susijusios su psichosomatiniais sutrikimais, priežasčių. Nervinė anoreksija (anorexia nervosa) kyla dėl neurozinio noro suliesėti, neadekvataus savęs vertinimo. Dalimi atvejų nervinė anoreksija kyla ir dėl stipraus susijaudinimo, sunkių išgyvenimų, tačiau tokie atvejai dažniau būna laikini, neperaugantys į lėtinius. Fiziologinės kilmės anoreksija atsiranda dėl avitaminozės, virškinimo trakto patologijos, nervų sistemos, endokrininių liaukų sutrikimų ir kt.

Moterys anoreksija serga 10-20 kartų dažniau, nei vyrai. Įvairiais vertinimais, nuo 5 iki 20 % nervinės anoreksijos atvejų baigiasi mirtimi, dažniausiai – dėl ilgainiui kylančių širdies, inkstų, kraujotakos sistemos ir pan. sutrikimų.

Parengė Saulius Žukauskas,sauliuszukauskas01@gmail.com

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Woman dies after 16-year anorexia battle in 'worst case' that doctors had ever seen

Kraštutinis anoreksijos atvejis: 29,8 kg svoris ir mirtis nuo išsekimo (20)

Didėjant kūno apimtims, storėja ir kaulai
+1

(3)

Naujasis XXI a. „maras“ – priklausomybė nuo sekso?
+1

(25)

Smūgis lieso kūno kultui: būti apkūniems – sveikiau!
+2

(19)

Soliarumai sukelia priklausomybę?
+1

(2)

Nauja priklausomybės rūšis – priklausomybė nuo naujienų?
+1

(7)

Pripratimas prie informacijos lyginimas su narkotine priklausomybe
+1

(6)

Saldumynų valgymo maniją norima riboti papildomais mokesčiais
+1

(28)

Antsvorio turintiems žmonėms nebūtina lieknėti
+1

(13)

Ar moterys gali būti priklausomos nuo sekso?
+1

(12)

Rudens atostogos su kompiuteriu: internetas gali sukelti priklausomybę
+1

(6)

Ilgiausiai gyvena apkūnoki žmonės
+1

(12)

Nutukę žmonės patiria „sunkią smegenų degeneraciją“
+1