Evoliucijos mitai: Religija ir evoliucija nesuderinami

Straipsnis silpnas, mėgėjiškas, paviršutiniškas, nestruktūruotas. O paskutinis sakinys tai... iš bobučių turgaus lygio. Vertinu, tai kaip užslėtą ideologinį kandžiojimąsi prieš normalius religingus žmones. Galima pamanyti, kad mūsų tėvai, seneliai ir proseneliai buvo "nesveiko proto", nes buvo religingi ir turėjo savo dvasinius idealus. Manau, kad straipsnio autoriui papraščiausiai pristigo elementarios žmogiškos kultūros ir asmenybės brandos. Gaila.

Prie šito straipsnio temos tiktų įdomus pastebėjimas: "Didžiojo Sprogimo" teorija pačioje pradžioje buvo aršiai kritikuojama kaip "religinė". Mat pasirodo pagal karingojo ateizmo filosofinę stovyklą Visata negalėjo turėti nei pradžios nei pabaigos. Tik va Gamta nekreipia dėmesio į visokias ideologijas.

Yra toks mokslas, vadinasi jis religijotyra. Daugeliui komentatorių praverstų bent akimis permesti, kas tai per dalykas, kad suprastų, kas per reiškinys yra religija. Prisiklausę ateistų fizikų, chemikų ar humoristų nelyg debilizmą nurašot reiškinį, apie kurį matomai neturit nė menkiausio supratimo. Yra pakankamai mokslo sričių, tyrinėjančių religijos fenomeną, pavyzdžiui sociologija, religijų psichologija, religijotyra ir t.t. Kai fizikai, chemikai, matematikai dėsto savo mintis apie socialinius, psichologinius reiškinius tai gaunasi dažniausiai lygiai tokia pati nesąmonė, kaip, kad psichologas, istorikas bandantis kažką aiškinti apie reliatyvumo teoriją.