„Hubble“ atrado vandens planetą (0)
Žemės apylinkėse darbuojasi aibės kosminių teleskopų, tačiau garbaus amžiaus sulaukęs legendinis „Hubble“ ir toliau žeria atradimus. Prieš keletą dienų viena iš pirmųjų žmonijos „kosminių akių“ atrado pirmą astronomijos istorijoje nežemišką vandens pasaulį – egzoplanetą, kurios paviršiu dengia daugybė vandens – daugiau negu jo yra Žemėje. Atrastąjį dangaus kūną gaubia storas, tankus vandens garų atmosferos sluoksnis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kažin, ar šis vandens pasaulis yra rojaus kampelis, idealiai tinkantis vandens pramogoms. Jau minėjome, jog ten turėtų būti nepaprastai karšta. Nereikėtų pamiršti ir milžiniško slėgio. Taigi, atmetus cheminį aspektą, aplinkos sąlygos turėtų būti labai panašios į sąlygas Veneros pragare. Labai tikėtina, jog planetoje gausu superkritinio būvio vandens. Jo būsena – nei skysta, nei dujinė (tarpinis variantas tarp skysčio ir garų). Tokio vandens, kurio temperatūra siekia kelis šimtus laipsnių Celsijaus, yra ir Žemėje.
Neatmestinas variantas, jog planetoje vanduo gali būti ir superskysto būvio. Superskystis – neįprastas būvis, kurį medžiaga gali įgyti kraštutinai žemoje ar aukštoje temperatūroje. Superskysto būvio medžiaga pasižymi keisčiausiomis ypatybėmis, pavyzdžiui, supertakumu ar gravitacijos nepaisymu (superskystis, užuot telkšojęs indo dugne, kiltų jo sienelėmis aukštyn), superlaidumu (energijos perdavimas be nuostolių).
Planetą atradę astronomai spėja, jog GJ1214b, ko gero, susiformavo gerokai atokiau nuo gimtosios žvaigždės – ten, kur gausu ledo. Tačiau vėliau dėl kažkokių priežasčių planetos orbitos skersmuo sumažėjo – planeta virto garų rutuliu. Tai leidžia daryti prielaidą, jog kažkada planeta galbūt ir buvo gyvybei tinkamu atstumu nuo žvaigždės, tačiau kiek laiko ji ten galėjo praleido, astronomai spėlioti nesiryžta.
Parengė Saulius Žukauskas,
sauliuszukauskas01@gmail.com