Neretai sakoma, kad mūsų pasaulyje yra daugiau, nei yra iki šiol gyvenusių, rašo bbc.co.uk. Toks teiginys įkvepia nuogąstavimus, kad žmonija plečiasi pernelyg sparčiai.
Juo sunku būtų suabejoti, jei nertume į priešistorinius laikus, kai gyventojų Žemėje buvo nepalyginamai mažiau. Peršasi išvada - gyvųjų skaičius pranoksta mirusiųjų.
Dauguma demografų sutinka, kad JT duomenys apie žmonijos dydį yra gana tikslūs. Problema kyla kitur - kaip apskaičiuoti, kiek žmonių iš viso yra gyvenę ir nuo kurio momento pradėti?
Vašingtone įsikūręs Žmonijos duomenų biuras jau yra tai padaręs. Anot šio biuro atstovės Wendy Baldwin, atspirties tašku paprastai laikomas metas, kai pasaulyje pradėjo vaikščioti Homo Sapiens, - prieš 50 tūkst. metų. Bet kas iš to? 99 proc. šio laiko nebuvo jokios statistikos. Taigi ekspertams telieka spėti.
XX amžiuje pasaulinis gimstamumo rodiklis nukrito nuo 40 gimimų per metus 1 tūkst. gyventojų iki 31 gimimų (1995 metais), o šiandien jis tesiekia 23 gimimus. Tačiau praeityje, norint išlikti, reprodukcijos rodiklis turėjo siekti 80 gimimų per metus 1 tūkstančiui gyventojų, mat žmonės gyveno gerokai trumpiau nei dabar, kai gyvenimo trukmė siekia 75-80 metus, ir ne visi iš jų susilaukdavo palikuonių.
Toks rodiklis atrodo nepaprastai aukštas, jei vertiname šių dienų standartais, bet atsižvelgiant į lėtą populiacijos augimą - kur kas lėtesnį nei šiais laikais, jis yra kuklus.
Maždaug nuo 1800 metų esama kur kas patikimesnės statistikos. Tais laikais Žemėje gyveno milijardas žmonių. Rašytiniai duomenys leidžia gana patikimai spėti, kiek dabar gali būti gyventojų.
Anot W.Baldwin, spartus populiacijos augimas prasidėjo moderniais laikais, kai pradėta vesti statistika, taigi net jei senesni duomenys tėra spėjimai, jie neturėtų smarkiai pakeisti bendro kada nors gyvenusių žmonių skaičiaus.
Tad koks jis yra? Dabar pasaulyje priskaičiuojama 7 mlrd. gyventojų, o iš viso, minėto biuro paskaičiavimu, yra gyvenę 107 mlrd. Kitaip tariant, gyviesiems dar reikia gerokai pasistengti, norint perkopti mirusiųjų skaičių. Kiekvienam dabar gyvenančiam žmogui tenka 15 velionių. 7 mlrd. mirusiųjų skaičius buvo perkoptas kažkada tarp 8 tūkst. m. pr. m. e ir pirmųjų šios eros metų.
Čia mokslinės fantastikos gerbėjai gali priminti Arthuro C. Clarke’o knygą „2001: kosminė odisėja“. Joje autorius rašė: „Už kiekvieno dabar gyvenančio žmogaus stovi 30 dvasių.“ Pasak W.Baldwin, rašytojas buvo netoli tiesos. Minėta frazė buvo parašyta 1968 metais, kuomet gyveno maždaug 3,5 mlrd. žmonių. Naudojant anksčiau minėtą metodą, galima apskaičiuoti, kad tuomet vienam gyvajam teko 29 mirusieji.
Ar kada nors sulauksime laiko, kai gyvenančių žmonių skaičius viršys mirusiųjų? Vargu, nebent populiacija gerokai padidėtų. „Ar galime įsivaizduoti Žemėje gyvenant 100-150 mlrd. žmonių? Man tai atrodo sunkiai suvokiama“, – pažymėjo W.Baldwin.
Čia BBC pateikia įvairios informacijos, susijusios su gyventojų skaičiumi. O jei norite sužinoti, kelintas iš 7 mlrd. gyventojų esate jūs, spauskite čia.