Trys didžiosios „Homo sapiens“ evoliucijos mįslės (Video)

O paukščiai turbūt turi keturias kojas...

Rekomeduoju paziureti dar daugiau klausimeliu iskils

Kaip tai vieninteliai gyvi sutvėrimai ant dviejų kojų? O stručiai (apskritai paukščiai), kengūros, pingvinai? Galų gale, moterys.

Musėt dėl skambumo nepaminima, kad kalba eina tik apie žinduolių kunigaikštystę. Nes nekailiniuotų, kaip ir dvikojų kitur galima rasti daug. Čia klausimas kyla dėl neįprastų žinduoliams bruožų. Jeigu autoriaus klausimas neperdėtas super riebiai.

Straipsnis prasidėjo klausimu, juo ir baigėsi O atsakymo nėr, tik dar daugiau klausimų

Visų pirma šis straipsnis iš Newscientist tinklapio yra labai paviršutiniškas - kaip ir dauguma to portalo straipsnių, kurie daugiau vaikosi įvairių mokslinių sensacijų, nei rimto mokslo ir įrodymų. Dėl dvikojystės - paprastas paaiškinimas, kad taip tikrai yra energetiškai naudingiau, nei naudojant keturias kojas. Panašiai išsivystė ir dauguma paukščių, kurie nuo dinozaurų laikų nebenaudoja sparnų remiantis į žemę, nors jų protėviai dinozaurų laikais tą darė. Pagrindinis evoliucijos variklis šiuo atveju buvo tas, kad pirma beždžionėms, kurios jau seniai buvo prisitaikiusios gyventi medžiuose, išsivystė skirtingos galūnės - kojos ir rankos. Tokių pavyzdžių pilna gamtoje ir iki šiol. Hominidams pakitimas įvyko tada, kai šie - jau su išvystytomis skirtingomis galūnėmis - turėjo nulipti ant žemės pasikeitus klimatui ir jų apgyvendintoms džiunglėms virtus savana. Tada beveik visą gyvenimą jiems reikėdavo praleisti ne karstantis medžiais, o vaikščiojant žeme. Tokiu atveju vaikščiojimas dviem kojomis, o ne keturiomis, nepaisant to, kad tokiu atveju reikia daugiau pastangų palaikant pusiausvyrą, yra energetiškai net kelis kartus naudingesnis nei vaikščiojimas keturiomis. Tai įrodo masė tyrimų, apie kuriuos nei Newscientist filmuko autorius, nei technologijos.lt redaktorius nepasidomėjo. Yra ir nemažai archeologinių įrodymų, kurie aiškiai parodo, kaip kito hominidų dubens struktūra ir net galvos jungtis su stuburu, kas aiškiai parodo, kaip tikrai ilgą laiką vystėsi hominidai prisitaikantys prie vaikščiojimo tiesiai ir dviem kojomis. Ir jei jiems reikėjo ką nors rankose laikyti, tai nebūtinai įrankius, bet elementariausią maistą, kurį kažkur radus reikėjo parnešti, kad ir savo palikuoniams. Tą patį daro ir kitos žmogbeždžionės (pvz., šimpanzės ir babuinai), tik joms sunkiau tą daryti, nes jų klubų struktūra nepritaikyta vaikščiojimui dviem kojomis. Taigi, žinant išsamius tyrimus šioje srityje, nematau jokių paslapčių, kodėl žmogus išmoko vaikščioti dviem kojomis. Ir jei tas būtų taip sudėtinga, gamtoje nebūtų tokios didelės klasės gyvūnų, kurie tą daro - paukščių.

Pupudėdei. Tie bandymai paneigti evoliuciją yra patys sau prieštaraujantys: 1. Gigantiškų žmonių griaučių nuotraukos jau senai pripažintos kaip netikromis; koks tikslas tai slėpti ir kaip tai nuslėpsi? 2. Teiginys, kad gyvybė negali atsirasti iš negyvos aplinkos yra pats savaime absurdiškas. Tai iš kur ta gyvybė? Kitoje planetoje irgi kažkaip atsirasti turėjo. 3. Šitas video atrodo labai nerimtas, nežinau kodėl čia įkeltas.

Sekantis klausimas - kailis. Čia vėlgi YRA tikrai patvirtinta ir daugumos pripažinta teorija, kodėl žmogus prarado kailį, nors tokioje pačioje savanoje daug gyvūnų tą kailį turi. Todėl dar keisčiau atrodo Newscientist filmuko kūrėjo nesigaudymas šioje srityje, o technologijos.lt redaktoriams reiktų labiau kritiškai žiūrėti į tokias sensacijų paieškas. Viskas prasideda ten pat, kur ir dvikojystė - kai miškai dėl klimato kaitos palaipsniui virto savana ir hominidai prisitaikė gyventi ant žemės bei vaikščioti dviem kojomis. Tada hominidų dietoje gerokai padaugėjo mėsos ir gyvulinių riebalų, kurie yra daug energetiškai stipresnis maistas nei dauguma augalų, kuriais mito mūsų protėviai. Hominidai pradėjo medžioti. Bet kaip medžioti, kai dar neturi rimtesnių įrankių nei nuo žemės pakeltas akmuo ar lazda - čia prašyčiau skirti įrankių NAUDOJIMĄ, nuo įrankių GAMINIMO, apie ką kalbama filmuke. Įrankius naudoti moka ir dauguma žmogbeždžionių bei kitų gyvūnų. Didžiausia problema hominidams buvo tai, kad skirtingai nuo liūtų ar gepardų, jie buvo lėti, todėl greitai lekiančių antilopių ar kitų žolėdžių negalėdavo pavyti trumpu greitu sprintu. Tačiau jie išrado kitą būdą, kurį iki šiol medžioklėje naudoja Namibijos bušmenai, kurie visuotinai pripažintai laikomi archaiškiausia žmonių tauta, išlaikiusi daugybę senovinių žmonijos įgūdžių ir papročių. Medžiojamas žvėris yra paprasčiausiai užvaikomas iki kol gauna "pompą", o tiksliau šiluminį smūgį. Medžiotojai pasikeisdami ir kartas nuo karto pasiilsėdami gena gyvūną tol, kol jis nuo perkaitimo tiesiog krinta nuo kojų - tada pribėgę tiesiog jį pribaigia. Norint taip medžioti reikia turėti labai gerą aušinimo sistemą - visų pirma tai labai išvystytas prakaitavimas, o kita savybė - minimumas kailio, kuris sulaiko šilumą. Prakaitas turi labai lengvai garuoti nuo kūno ir taip aušinti kaistantį kūną. Taip ilgainiui hominidai prarado savo vešlų kailį, liko tik plaukai ant galvos, kad apsaugotų galvą nuo saulės kaitros, visur kitur plaukai gerokai sumažėjo - bet NEIŠNYKO. Todėl tas klausimėlis apie tai, kad žmogus prarado kailį yra labai neteisingas, tiesiog kailis adaptavosi ir tapo gerokai retesnis bei trumpesnis irgi būtent dėl prisitaikymo prie gyvenimo sąlygų. Beje, žmogus dėl to tapo vienu iš pačių ištvermingiausių gyvūnų tarp žinduolių. Seniai žinoma, kad 100 km lenktynėse vidutinio pajėgumo arklys neturi jokių šansų laimėti prieš vidutinio pajėgumo žmogų. Taip pat dar vienas faktas iš istorijos, kodėl jūsų nuomone graikų karvedys po pergalės prie Maratono miestelio į Atėnus žinios pranešti pasiuntė pėstininką, o ne raitelį? Todėl, kad žinojo, jog taip žinia nueis greičiau.

Pasakos kaip ir Nostradamo pranasystes kai kasnors ivyksta tada suranda jo prirasitoi raslevoi kazka va isipilde kazkodel ateities nenumato. Tas pats ir cia lygina su sraigtasparniu lektuvais figureles . Baltas tunelis tai nereikia mirt ji mato lakunai kai pasiekia staigiai dideli greiti. Kalba pasakas tas marso veidas tik vaizduotei seseliu zaismas dare kazkada nauja nuotrauka nieko ten nera. Kaiap ten taip lygiai padare su kuo su vandeniu reikia daug zmoniu ir kantrybes ir laiko visko egiptiecei turejo zmoniu laiko vergu. Apie antarktida nusisneka kad ledas susiformavo per 1800 metu

Ir paskutinis klausimas - smegenys. Visų pirma teisingai, kad mažesni raumenys atpalaidavo kaukolės augimą. Taip atsitiko todėl, kaip jau prieš tai minėjau, kai hominidai pasirinko mėsą savo pagrindiniu maistu, o ne augalus. Augalams sukramtyti reikia labai galingo žandikaulio ir stiprių raumenų - tam įrodymas yra vegetarės gorilos, kurioms ant viršugalvio yra net susiformavęs raumenų gumbas, kuris judina galingą apatinį žandikaulį. Tuo tarpu mėsa ir ypač riebalai yra kramtomi gerokai lengviau, be to jų reikia gerokai mažiau norint patenkinti energijos poreikį. Taigi, viena vertus kaukolės kaulai galėjo lengviau augti, bet ilgą laiką hominidai tikrai turėjo vienodo dydžio smegenis, kurie nesivystė. Smegenų apimtiems šuolis buvo pastebėtas tuo laiku, kai Afrikoje pradėjo radikaliai keistis ir kaitaliotis klimatas - tai sausringas laikotarpis, tai lietingas, tai savanos keliems šimtams metų virsdavo miškais ir džiunglėmis, tai po to keliems šimtmečiams tapdavo kone dykuma. Šita klimato kaita yra gana aiškiai nustatyta. Rezultatas tas, kad gyvūnams, tame tarpe ir hominidams reikėjo prisitaikyti - arba išmirti. Nemažai gyvūnų rūšių tada tikrai išmirė, tačiau kai kurie hominidai prisitaikė labiau socializuodamiesi, keisdami aplinką ir gyvenimo įpročius. Čia išlikdavo tas, kuris daugiau žinojo ir galėdavo suprasti. Kaip tik tuo metu ir fiksuojamas radikalus smegenų tūrio augimas ir kaukolių transformacija. Išliko tas, kuris labiau prisitaikė bei daugiau žinojo. Ir nieko tame stebuklingo nėra. O kodėl dauguma hominidų išnyko tai labai lengva paaiškinti, kad toje pačioje teritorijoje absoliučiai tą pačią nišą užimantys labai genetiškai panašūs gyvūnai arba tarpusavyje konkuravo, o daugiausiai tai tiesiog asimiliavosi. Jau yra rasta, kad europiečių genetikoje yra akivaizdus neandertaliečių pėdsakas, ko neturi afrikiečiai ar azijiečiai, analogiškai asimiliavosi ir Azijos Homo sapiens su tenykščiais hominidais. O dar prieš tai Afrikoje, prieš išplisdami į kitus kontinentus Homo sapiens išstūmė arba asimiliavo ten kartu su jais savanoje bėgiojusius savo genties brolius.

Pabaigai atsakymas visokiems veikėjams, kurie sako, kad Darvinas nieko nepaaiškino, evoliucija yra nesąmonė ir dar pilna paslapčių. Visų pirma reiktų atminti, kad mokslas ir pažanga yra nepasibaigę dalykai, jie tebesitęsia ir nėra jokių prielaidų manyti, jog dabartinis mokslas VISKĄ turi žinoti. Savu laiku Darvinas paaiškino ko tuometinis mokslas negalėjo paaiškinti. Panašiai prieš jį Niutonas aprašė fizikos dėsnius, vėliau paaiškėjo, kad Niutono dėsniai ne viską teisingai aprašo, bet niekas nepuolė neigti Niutono, o tiesiog Einšteinas PATIKSLINO Niutoną papildomai ir tiksliau aprašęs tam tikrus neatitikimus, kurių Niutonas nebuvo paaiškinęs. Analogiškai su evoliucija. Tik po II pasaulinio karo buvo atrasta DNR ir išsiaiškinta kaip vyksta genetinės informacijos perdavimas. Dabar, kai išsiaiškintas žmogaus ir nemažo skaičiaus gyvūnų genomas, pradedama aiškintis kaip gi jis iš tikrųjų veikia, nes iškilo daugybė klausimų, kurių dar prieš 20 metų niekas nesugebėjo paaiškinti - čia jau smarkiai plečiasi epigenetikos mokslas. Taip buvo iki mūsų ir nėra jokios logikos ar prielaidos manyti, kad tas - nauji atradimai ir paaiškinimai - nesitęs ir ateityje. Todėl nustokime kliedėti apie tai, kad evoliucija neveikia ir yra nesąmonė - ji yra puikiai įrodyta ir tikrai veikia. O tai, kad yra neatsakytų klausimų, kurie laukia savo atradimų, tai yra natūralus ir logiškai suprantamas faktas. Tai tiek tam kartui. O technologijos.lt redaktoriams patarčiau kritiškiau žiūrėti į medžiagą, kurią randate įvairiuose populiariuose saituose. Jei ko nelabai žinote, dėl to nekompleksuokite, o pasikonsultuokite su geriau išmanančiais tą sritį. Nežinojimas nėra nuodėmė, tačiau baimė pripažinti (netgi sau), kad yra geriau už Tave išmanančių vienoje ar kitoje srityje, nėra geras dalykas.

Pamėgink įtikinti kreacionistus

Jos suokineja ne vaiksto

Na, kreacionistams galima užduoti klausimą - o tai kaip Dievas su šunimis pasielgė? Ar tas visas šitiek skirtingas veisles atskirai sukūrė, ar padarė specialią išimtį ir leido jiems keistis, nes visi puikiai žinome, kad žmogaus selekcija tas skirtingas rūšis sukūrė. Jeigu tai ne evoliucija (tik žmogaus rankomis valdoma) tai kas čia? Dar galima pratęsti pokalbį apie įvairias kultūrinių augalų ir naminių gėlių veisles.

Jau seniai yra atsakyta į šiuos klausimus, čia vaizdžiai vadinamus "mįslėmis". Atsakymai paprasti, logiški ir praktiškai nenuginčijami. Tad nesuprantu kodėl dar atsiranda tokie straipsniai rimuotse leidiniuose. Kita vertus, gal tai ir gerai kai žmogus vis bando paaiškinti savo kilmę, nes iš diskusijos gimta naujos teorijos.

Pusę peržiūrėjau. To filmo autorius kalba tai, ko pats nesupranta. Religingųjų pasaulyje tai dažnas reiškinys.

Manau geresnis klausimas, o iš kur dievas atsirado? Arba iš kur tai iš ko atsirado dievas? Aišku čia tapti gali kreacionistai užduoti fizikams: iš kur didysis sprogimas atsirado?

Didesnė paslaptis kaip atsirado žmogaus sąmoningumas. Juk pagrindinis skirtumas ne smegenų dydyje, o tame kaip jie dirba. Žmogus kitaip mąsto ir kitaip suvokia pasaulį. Yra keletas teorijų - viena kad susikūrus atitinkamam kiekiui neuronų sąmonė atsiranda savaime. Kita teorija - kad dar neprotaujantys žmonių protėviai rado narkotinių grybų, ir tie taip paveikė smegenis, kad atsirado kitoks mąstymas. Bet kuriuo atveju tai evoliucija, patinka ar ne. Gyvybė bando daugelį variantų - ir labiausiai prisitaikę išlieka.

Dėkui ArunasAA, už atsakymus Na taip, idomesnis dalykas yra sąmonė. Nes proto daugiau ar mažiau dauguma gyvų padarų.