Visa tiesa apie mėsą. Kaip pagaminti dešrą, beveik nenaudojant mėsos? (20)
Pasakų herojai košę išvirdavo iš kirvio, o šiuolaikiniai mėsos perdirbėjai dešras gamina iš įvairių papildų ir priedų. Šiek tiek ląstelienos arba karagenino – ir produkto savikaina krenta daugiau nei perpus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gamintojų džiaugsmas – ląsteliena
Mėsos gaminiai, „papildyti“ soja – niekam ne naujiena. Dabar gamintojai rado naują būdą gaminti mėsos produktus, naudojant kuo mažiau mėsos – į jų sudėtį įdėti ląstelienos.
Ląsteliena – tai maistinis audinys, išgaunamas iš morkų, įvairių grūdų, citrinų ir kitų augalų, kurio pagrindinė savybė – vandens surišimas ir išlaikymas. Ląsteliena yra bespalvė, beskonė, bekvapė medžiaga. Gamintojai teigia, kad ląsteliena padeda išgauti tokį kvapą ir skonį, kokio nori pirkėjas. Geriausia tai, kad ląsteliena labai gerai išlaiko vandenį ir didina mėsos gaminio svorį.
Mėsos produktuose naudojama hidratuota ląsteliena, o hidratacijos santykis gali būti net 1 su 11. Tai reiškia, kad iš 100 gramų ląstelienos galite gauti daugiau nei 1 kilogramą masės, o tokiu būdu produkto savikaina bus ženkliai sumažinta. Dėl ląstelienos gebėjimo išlaikyti vandenį ji naudojama ne tik maisto pramonėje, bet ir asfalto ar kačių kraiko gamyboje.
Pirkdami mėsą, įdėmiai perskaitykite sudėtį: jei ten paminėta ląsteliena, reiškia, kad vietoje mėsos ten buvo pridėta morkų, burokų ar grūdų skaidulų. Ląsteliena nėra pavojinga sveikatai, tačiau daugelis žmonių visgi mėsos skyriuje norėtų pirkti produktus pagamintus ne iš morkų ar burokų, bet būtent iš mėsos.
Stebuklai mėsos skyriuje
Gamintojas nėra įpareigotas savo produkto sudėtyje tiksliais procentais nurodyti mėsos dalį. Paimkite iš parduotuvės lentynos bet kurią dešrą ir paskaitykite sudėtį: kaip manote, kam reikalingi įvairūs nenatūralūs priedai?
Tačiau niekas nėra daroma be reikalo. Gamintojai žino paslaptį, kaip 1 kilogramą faršo paversti į du kilogramus dešrelių. Norint tai padaryti, į gaminio sudėtį dedama karagenino. Karageninas – tai gamtinės kilmės želatinos sudedamoji dalis. Žymimas kaip E 407, galintis brinkti ir pavirsti į želė, mėsos pramonėje jis naudojamas vandens sulaikymui. Todėl pirkdami mėsą jūs sumokate ir už vandenį.
Kaip atpažinti karageniną
Net neskaičius gaminio sudėties, galima suprasti, kada jame buvo panaudotas karageninas. Kepant grilyje ar ant laužo tokia dešrelė gali išsipūsti ir suplyšti jos apvalkalas. Tai ženklas, kad dešrelės apvalkalas yra nenatūralus.
Jei etiketėje parašyta, kad gaminys yra natūralioje žarnoje, o lupant ji plyšta, tai rodo, kad gamintojai meluoja ir tokios dešrelės valgyti nerekomenduojama. Jei kepama ar verdama dešrelė sprogo ir sutrūkinėjo kaip balionas, tai reiškia, kad gamintojas į faršą pridėjo karagenino. Kol dešrelės šaltos, karageninas jose puikiai laiko vandenį, bet verdant karageninas suyra ir praranda savo stebuklingas savybes. Perteklinė drėgmė pasišalina iš dešrelės, ji sumažėja ir praranda savo nepriekaištingą išvaizdą.
Norėdami išsiaiškinti, ar jūsų mėgstamos dešrelės turi karagenino, pakaitinkite jas vandenyje arba mikrobangų krosnelėje. Jei dešrelė išsipūtė arba susitraukė, reiškia, gaminyje yra daug karagenino. Būkite atsargūs – kai kurie žmonės yra alergiški šiam priedui.
