Musliumovo miestelis yra viena liūdniausių pasaulio vietų. Tūkstančiai žmonių neturi kito pasirinkimo – tik likti ir gyventi čia, prie Techos upės, netoli Rusijos sienos su Kazachstanu. Šie žmonės daugiau nei prieš šešis dešimtmečius tapo branduolinės katastrofos elektrinėje „Majak“ aukomis, rašoma „Al Jazeera“.

Žmonės Musliumovo miestelyje iki šiol kenčia nuo gyvenimo prie „Majako“ branduolinės elektrinės pasekmių. Čia iki šiol mirštama nuo radiacijos sukeltų ligų, kurios pasiglemžė jau daugybę miestelio gyventojų gyvybių. Pakeliui į šią elektrinę, pastatytą dar penktajame praeito amžiaus dešimtmetyje, „Al Jazeera“ komanda buvo priversta išvengti specialių patikros punktų ir slėpti savo filmavimo įrangą. Galiausiai, tikslas buvo pasiektas – su viena nediduke kamera. Su tokia amunicija buvo privažiuota prie pat elektrinės vartų.

Ši teritorija – kaip miestas. Šeimos čia dirba ir gyvena. Paaugliai vienas į kitą svaido sniego gniūžtes. Prie pat – miškelis, prie kurio kabo lentelės: nerinkite vietinių grybų. „Majako“ elektrinė kadaise Sovietų Sąjungai tiekė apie 40 procentų pasaulio plutonio. Čia buvo sukurta pirmoji šalies atominė bomba. Tarp 1949 ir 1951 metų į Techos upę iš elektrinės pateko šimtai tonų radioaktyvių atliekų.

Šimtai miestelių ir kaimų nuo to laiko išsikėlė į kitas vietas, tačiau keturi liko čia. Vietiniai gyventojai teigia, kad nežino, kodėl jie taip pat neišvyko. Dauguma yra įsitikinę, kad buvo išnaudojama eksperimentams kaip kokios jūrų kiaulytės – čia kalbama apie slaptus valdžios eksperimentus, kuriais siekta sužinoti, kaip radiacija paveikia žmones. Artimiausia ligoninė – už 50 kilomterų, Čeliabinsko mieste. Viena iš moterų pasakoja apie savo vizitą ten: „Jie turbūt ant mūsų bandė kokius nors vaistus. Grįžti į namus po mėnesio ligoninėje ir tuomet dar mėnesį būni ligotas namuose. Jie tavęs negydo. Jie tik kenkia. Ir jie nieko nesako.“

Dalis senojo Musliumovo miestelio pastaraisiais metais persikėlė į kitas vietas, tačiau vis tiek liko netoliese užterštosios upės. Radiacijos lygio upėje tyrimas parodė, kad jis yra 50 kartų didesnis už saugų žmonėms lygį. Tačiau čia nėra jokių tvorų ar barjerų, skirtų saugumui. Tik dar keletas aprūdijusių ženklų, kad čia nevertėtų rinkti uogų. Nepaisant to, žvejai čia gaudo žuvis, o vaikai vasarą maudosi upėje. Panašu, kad jie yra tiesiog susitaikę su savo likimu. Ir jie tiesiog neturi pinigų, kad galėtų išsikelti kur nors kitur: „Mes susergame, tačiau nieko negalime padaryti.“

Vyriausybė skyrė Musliumovo rezidentams tam tikrų lengvatų būstui įsigyti, tačiau jie teigia, kad vis tiek niekada negalėtų sau leisti įsigyti namus bent kiek toliau nuo dabartinės vietos. Pasak jų, visas skirtas lėšas vis tiek susigrobia korumpuoti vietiniai pareigūnai. Čia buvo statomi ir nauji namai, tačiau, pasak gyventojų, jie yra itin prastos kokybės, juose gyventi neįmanoma.

Vienas iš vietos žmonių teigia: „Negalima taip elgtis su žmonėmis. Po to, kai mes nukentėjome ir toliau kenčiame nuo užterštos upės, jie bando mus apgyvendinti netinkamuose namuose. Žmonės čia yra pavargę. Pavargę kovoti.“ Ir šie žmonės turi pagrindo tokiems pasisakymams. Daugumos jų vaikai kenčia nuo radiacijos sukeltų ligų. „Mes esame išsigandę, tačiau ką me galime padaryti?“, – klausia vieno iš berniukų, kuriam diagnozuotas auglys, mama.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: TV3

Komentarai (9)