Astronomai tvirtina, jog vien mūsiškėje Paukščių Tako galaktikoje planetų yra milijardai. Norėtųsi manyti, jog tokioje aibėje pasaulių turėtų atsirasti vietos ir gyvybei, o gal net ir nežemiško proto civilizacijoms. Tačiau Prinstono universiteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai byloja, jog visose jose proto brolių ar bent primityvių gyvybės formų žmonija galbūt dairosi bergždžiai.

Du Prinstono universiteto astrofizikai pritaikė Bajeso statistinės analizės metodą (angl. – „Bayesian analysis“). Iš modeliavimo rezultatų galima spręsti esant didelę tikimybę, jog Žemė, kurioje gyvybė suklestėjo neįprastai sparčiai, iš tiesų yra tik nuokrypis nuo normos arba tiesiog išimtinis atvejis, kokių visatoje daugiau galbūt ir nėra. Tyrimo duomenys liudija, jog egzoplanetose galimai egzistuojančios gyvybės tikimybė yra menka.

„Iškasenos byloja, jog gyvybė Žemėje atsirado labai anksti, – pasakoja Prinstono universiteto astrofizikos profesorius Edvinas Terneris (Edwin Turner) ir buvęs universiteto tyrėjas Deividas Špygelis (David Spiegel). – Todėl žmonės manė, jog gyvybė visatoje gali būti gana paplitęs fenomenas – juk Žemėje ji atsirado taip greitai. Tačiau žinios apie gyvybę Žemėje iš tiesų labai nedaug tegali pasakyti apie gyvybės tikimybę kitose planetose.“

„Tikimybė modeliuojama iš tam tikrų prielaidų, o kai kurios jų suformuluotos iš pernelyg optimistinių apibendrinimų, – pastebi E. Terneris. – Mūsų tyrimo rezultatas tikrai nėra galutinis verdiktas, tačiau turimų duomenų analizė leidžia manyti, jog diskusija apie gyvybę kitose planetose formuojama remiantis daugiausiai senesnėmis prielaidomis.“

Masačiusetso technologijų universiteto profesorius Džošua Vinas (Joshua Winn) pareiškė, jog kolegos E. Terneris ir D. Špygelis pagrįstai dvejoja nežemiškos gyvybės egzistavimo galimybėmis. Egzoplanetų charakteristikas tyrinėjantis Dž. Vinas su tyrimo rezultatais yra susipažinęs, tačiau jame nedalyvavo.

„Dažniausiai girdimas argumentas yra toks: gyvybė turi būti paplitusi visatoje, priešingu atveju ji nebūtų Žemės paviršiuje atsiradusi išsyk planetos paviršiui pradėjus vėsti, – tvirtina Dž. Vinas. – Argumentas iš pirmo žvilgsnio atrodo įtikinamas, tačiau E. Terneris ir D. Špygelis pademonstravo, jog jis neatlaiko kruopštaus statistio patikrinimo. Jų atlikta statistinė analizė byloja, jog Žemė greičiausiai yra vienintelė gyvybei tinkama planeta.“

„Gyvybės atsiradimas Žemėje davė pagrindą optimistinėms nuostatoms, tačiau dabar aš dėl gyvybės kitose planetose nebesu toks tikras, – pridūrė Dž. Vinas. – Nors, mano įsitikinimu, mokslininkai ir toliau pagal galimybes turėtų tęsti gyvybės paieškas kituose pasauliuose.“

Kosmoso gelmes zonduojantys palydovai ir orbitiniai teleskopai yra atradę daugybę įvairiausių planetų, savo sudėtimi, o kai kuriais atvejais – ir dydžiu, panašių į Žemę. Jos aplink gimtąsias savo žvaigždes sukasi vadinamojoje gyvybės zonoje, kur vanduo gali būti skysto pavidalo. Ypač daug viltingų žinių yra teikusi NASA kosminė observatorija „Kepler Space Telescope“

Vis dėlto, anot D. Špygelio, nors šiais prietaisais atliekami stebėjimai ir nemažina nežemiškos gyvybės lūkesčių, tų stebėjimų rezultatų dar negalima laikyti įrodymais, jog nežemiška gyvybė tikrai egzistuoja arba jos tikrai nėra. Žmonija paprasčiausiai tų planetų atžvilgiu projektuoja savo žinias apie gyvybę Žemėje. Tačiau tai dar nereiškia, jog tos projekcijos yra teisingos – realybė gali būti kitokia.

„Atmeskime tai, ką mes žinome apie gyvybę Žemėje, ir to tikrumo nebelieka – pasidaro nebeaišku, kaip bet kurioje planetoje galėtų vykti abiogenezės procesai, – tęsia D. Špygelis. Jis su kolega, remdamasis tyrimo rezultatais, siekia atkreipti dėmesį, jog žmonijos lūkesčiai nežemiškos gyvybės klausimu yra galbūt kiek pernelyg dideli, o kai kuriais prioritetiniais argumentais verta suabejoti. Anot mokslininkų, gyvybės atsiradimas Žemėje buvo toks ryškus, jog jis būtų gana prastas barometras prognozuojant, kaip gyvybė galėjo atsirasti kur nors kitur visatoje.

Komentarai (48)