Kinų fizikai beveik 100 km atstumu teleportavo 1,1 tūkst. fotonų

Aiškini visai kitokią sistemą nei rašoma straipsnyje. Nors tai ir nesąmonė, bet, kiek pamenu, galima. Konkrečios kriptosistemos (arba tiksliau - patikros schemos) nedėstysiu, nes ir pats jos dorai nepamenu. kriptosistemos. Keturi kanalai!

Gali patikslinti kaip?

Arba kitaip suformuluoti galima klausimą: Ar techniškai įmanoma siusti susietus fotonus dviem skirtingom kryptim taip, kad į vieną pusę skristų fotonai su sąvybe A , o į kitą su priešinga savybe B ?

Taip, galima.

Tarkim, tada: Jei už metro vienam fotonų pluošteliui pastatom stabilią kliūtį. O kitam kilnojama kliutį/matuokli >>>>>>>>>>|| pirmas fotonu pluostelis su savybe A >>>>>|..........<>........| antras fotonu pluostelis su savybe B Tada rezultatai antro pluostelio atveju turetu priklausyti nuo to kokiu atstumu padeta kliutis. Jei pirmas fotonas (pirmame pluostelyje) dar neatsitrenke i kliuti, tada antram stabiliai fiksuojam savybe B Bet jei antra kliutis toliau ir pirmo fotono jau nebera ar keisis antro fotono savybes? Ta prasme "banginei funkcijai kolapsavus" antras fotonas gal turetu sugryzti i neapibrezta buvi , gal su tikimybe 50/50 % tarp A ir B savybiu. ?

Banginės funkcijos kolapsas įvyksta tada, kai dalelę kažkas paveikia (nebūtinai "išmatuoja"). Tada dalelių būsenos tampa nepriklausomos. Tačiau jos vis tiek toliau elgiasi kaip banga, su visomis tolesnėmis kvantinėmis pasekmėmis. Norint nustatyti, ar kuri nors nebuvo paveikta, reikia turėti abi daleles.

Tai kaip tai praktiškai atsilieps mano eksperimente? Jei pirmas pluostelis su savybe A susiduria su kliutim uz 1 metro Antras sakykim uz puses metro garantuotai tures savybe B. Ar bus koks jo savybiu pakitimas jei matuosim uz 2 metru?

Susidūrė, tai susidūrė - viskas, jo būsena pasikeitė į nežinia ką. Antrojo būsena nuo to nepriklauso.

teige/spejo priesingai. Taigi vienos is susietu objektu poros matavimas ar isvis dingimas niekaip neitakoja kito poros nario. Teorija eina per aprasyma, o ne per supratima ir todel susipainioja. Nors veikia, kaip sakai Next step , bandymas suprasti kodel susipainiojusi vis dar veikia. Bet cia klausimas ne zmogui su isankstiniu nusistatynu

Ne, sz520qm neteigė priešingai. Jeigu ir negali įsitikinti, ar jie vis dar superpozicijoje. T.y., žinai tik tiek, kokioje būsenoje buvo antrasis porininkas iki pirmo kontakto, bet nežinai, su kuo jis kontaktavo. Įtakoti įtakoja, bet nepakeičia išmatuojamos būsenos, bet ne taip kaip dažnas įsivaizduoja "juoda arba balta". Gali kažkokį parametrą kvantuoti į 3, 5, 100 reikšmių. Gali netgi detektorių atsitiktinai konfigūruoti banginei funkcijai "jau" kolapsavus. Išanalizavęs rezultatus, gausi stipresnę koreliaciją nei klasikinė mechanika ir jos statistika spėtų. Matuodamas savybę, ją ir suteiki, o dalelės elgiasi tarsi nuo pat susiejimo žinotų, kiek difrakcinių gardelių jų kelyje pastatysi, kokį aspektą pamatuosi ir t.t.. Kaip jos iš anksto susidaria, kaip elgtis, jei eksperimentatorius bando jas apgauti - va šito mūsų mechaninė intuicija negali paaiškinti. Kvantų psichologijos gal ir nesuvokiame, užtat matematinis modelis veikia. Kas bus, jei dalelės A pamatuosi ortogonalias savybes X,Y,X (pirmo ir trečio matavimai turi sutapti), o dalelės B - Y,X,Y (pirmo ir trečio matavimai turi sutapti). Visada turi būti AX=-BX arba AY=-AY, tai kur vyksta kolapsas? Ogi kartais ten, kartais kitur ( P(AX=-BX)~=3/4; P(AY=-BY)~=3/4 )! Pagal klasikinės mechanikos statistiką, turėtų būti arba 1/2 ir 1/2 (paprastas sutapimas), arba 1 ir 1/2 (kolapsas visada matuojant vieną kažkurį parametrą, antras - sutapimas). Be to, rašai taip, lyg išsiuntimo metu jau būtų žinoma, kokias vertes įgis A ir B išmatavus. Tokioje sistemoje, jau išsiuntimo metu nebeturi susietumo! Nieko čia nėra supainiotą, tą suprato ir Einšteinas. Jeigu tik susietos dalelės kažkaip "nesišnekėtų".

Pats minejai, kad galima issiusti susietus kvantus skirtingom kryptim pagal savybes. su A savybe kairen, su B desinen pvz.

bus ties 83 laipsniais. Jeigu vertikalia kryptimi jį pamatuosi, tuomet jis su labai didele tikimybe jis bus 90 laipsnių (aukštyn) ir su labai maža - žemyn. Nuo šio momento, susieto elektrono kryptis bus griežtai žemyn (-90), kiek kartų ją bematuotum (banginė funkcija kolapsavo - "pasirinko išmatuotą reikšmę", dalelės prarado susietumą).

Šitie klausimai nėra lengvi. Man daug paprastesni "pagrindai" atrodo abejotini, nors ir veikia. Pvz Hiuigenso principas. Mano supratimu kvantai neinterferuoja ant foto ploksteles, tai yra ten nėra dviejų bangų viena kitos sustiprinimo ar supilpninimo pagal fazių skirtumą. Visas "cirkas" įvyksta difrakcinės gardelės plyšiuose kur fotonai keičia kryptį. Minėtas Hiuigenso principas yra geras, jei reikia pasigamint techninį įrenginį (nes veikia), bet yra net klaidinantis, jei nori suprast esmę, įvykių eigos "mechaniką". Panagrinėkim tokį eksperimentą: Kiek žinau (jei teisingai) labai sunku padaryti dviejų skirtingų lazerių interferenciją. O jei stipriai praretinti fotonus , kad vienu metu į gardelę ateitų tik vienas fotonas. Kiekvienas iš jų interferuos pats su savim. Tada koks skirtumas iš kurio lazerio jis atėjo. Ar bus tada stebima interferencija?

Taip, bus stebima. Kodėl nepaklausi paprasčiau: ar nuvirs trikojė taburetė nukirtus vieną koją? Kiek galima pezėt apie akivaizdžius dalykus...

Hm, nieko nėr labiau klaidinančio už "akivaizdžius dalykus". Gerai, galėčiau paklausti, o kaip tas kvantas ar elektronas pralenda iškart pro abu plyšius. Tiek to. Bet gal galima apzonduot problema mazesnėm sunkumo porcijom. Sakykim arbuzas krisdamas ant astraus peilio persipjaus per puse. Galima ir ne per puse, jei kris ne per vidurį. Ar galima panasiu budu "perpjaut" fotoną?

Taigi va, ir paklausk. O dar geriau - pamatuok, kad išties pralenda. Panašiu būdu galima "perpjaut" ne tik fotoną (kas labai paprasta), bet ir zaporožietį (Bandyt nesiūlau - kol pavyks, sudaužysi daugiau nei per visą istoriją sukurta). Ir vapšie, pamiršk mechaniką, jei bandai suvokt QM. Tada ir nekils klausimų, kaip tas fotonas iškart pralenda pro abu plyšius. Na jis tiesiog - pyst - ir pralenda. O kas jam draudžia? O jeigu joks dėsnis nedraudžia, tai kodėl negalima?

Ne QM , kas yra statistinis modelis, ale modernus Hiuigenso principas, o gamta, jauti skirtuma tarp matiekos ir realybes

Kas yra realybė? Kokio skonio žavusis kvarkas? Kuris skanesnis - aukštyn ar žemyn? Kai atsakysi į šiuos klausimus - sugalvosiu specialiai tau QM analogiją su biliardo šaratais.

Realybė tai kas yra, modelis - "viena bobute pasake" patikslintas variantas. Nei viena civilizacija niekada neturės pilno vaizdo, bet visi artes prie jo is ivairiu pusiu. Pvz mesk gelezini strypa i sieno kupeta. Kiek giliai prasiskverbs stypas gilyn? Neprimena "tuneliavimo"? Objektas pulsuojanciai keicia savo savybes laike ir erdveje. Pati erdve "verdanti sriuba". Va tau mazdaug ir neapibreztumo ausys. Gali dziaugtis tuo esamu statistiniu modeliu kiek nori. Mane domina kaip yra is tikro.

dar įrodymų reikia? Išvesk savo formules - puiku. Arba jos susives į BRT/QM, arba bus neteisingos, basta.