Ko galima išmokti miego metu? (0)
Kiekvienas studentas yra bent kartą apie tai pasvajojęs (o štai dabar recenzuojamame žurnale „Nature Neuroscience“ publikuotas ir tyrimas), kad miego metu iš tiesų įmanoma išmokti visiškai naujos informacijos, informuoja nature.com.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Weizmanno mokslų instituto Rehovote (Izraelis) mokslininkė Anat Arzi su kolegomis panaudojo paprastą mokymosi formą, vadinamą klasikiniu sąlygojimu (šį metodą savo šunims taikė garsus biologas Ivanas Pavlovas). Šiuo metodu mokslininkai 55 sveikiems savanoriams tyrimo dalyviams miego metu kvapus susiejo su garsais.
Į miegančių tyrimo dalyvių aplinką buvo daug kartų leidžiami malonūs kvapai (dezodorantų, šampūno ir panašiai) arba nemalonūs kvapai (yrančios mėsos ar žuvies). Kiekvieną konkretų kvapą palydėdavo tam tikras garsas.
Jau senokai žinoma, kad miegas yra itin svarbus veiksnys, sustiprinantis dienos metu gautos informacijos įsisavinimą. Be to, ankstesniais tyrimais nustatyta, kad nemiegantiems žmonėms kvapus siejant su garsais susidaro sąlyginis refleksas: tiriamieji uodžia stipriau kai išgirsta su maloniu kvapu susijusį garsą ir silpniau, jei garsas asocijuojasi su nemaloniu kvapu.
Tačiau naujausias tyrimas parodė, kad miego metu sudaryti sąlyginiai refleksai išlieka ir pabudus – tiriamieji, išgirdę tam tikrą garsą, uodžia stipriau, nors jokie kvapai ir nesklinda. Tyrimo dalyviai sąmoningai nežinojo, kad mokėsi sąsajų tarp kvapų ir garsų. Sąlyginiai refleksai veikė nepriklausomai nuo to, kurio miego ciklo buvo vykdomas reflekso kūrimas. Tačiau uodimo atsakas stipriau pasireikšdavo žmonėms, kuriems refleksai buvo įdiegiami REM miego fazės metu – paprastai šioje fazėje dažniau būnama antroje nakties miego pusėje.
A. Arzi mano, kad miego metu tikriausiai turėtume sugebėti išmokti ir sudėtingesnę informaciją. „Tai nereiškia, kad po pagalve pasidėjus vadovėlį ryte jį mokėsite mintinai. Tai, ką galime išmokti miego metu, yra aiškiai ribota, tačiau manau, kad ta riba yra toliau, nei pademonstravome savo eksperimentu“, - sakė mokslininkė.
2009 metais Jungtinės Karalystės Medicininių tyrimų tarybos Kognityvumo ir smegenų mokslų padalinio neurologas Tristanas Bekinschteinas su kolegomis paskelbė, kad kai kurie minimaliai sąmoningi ar vegetacinėje būsenoje esantys pacientai gali būti mokomi sąlyginio reflekso – pamirksėti, kai į akį papučiamas oras. Tokios sąlyginės organizmo reakcijos ateityje gali padėti medikams diagnozuoti neurologines būkles ir tiksliau prognozuoti kurie pacientai turi galimybių pasveikti. „Kol kas dar nežinia, kad neuroniniai tinklai, dalyvaujantys mokymesi miego metu, yra panašūs į tuos, kurie veikia nemiegant“, - sakė T. Bekinschteinas.
A. Arzi ir jos kolegų tyrimas gali būti naudotas ir šioje gydymo srityje, be to, jų tyrimas gali padėti koreguojant elgsenos sutrikimus – pavyzdžiui, gydant fobijas.
„Dabar per mokymąsi miego metu bandome sukurti naudingas elgsenos modifikacijas. Taip pat norime ištirti, kokie smegenų mechanizmai dalyvauja šiuose procesuose ir ką galima išmokti kitose sumažėjusio sąmoningumo būsenose – vegetatyvinėje būsenoje ir komoje“, - teigė mokslininkė.