Paaiškėjo, jog 1938 m. Tibete rasta budistinė statula - iškalta iš meteorito (2)
Žurnale „Meteoritics and Planetary Science“ pranešama apie Indianos Džounso filmo scenarijaus vertą istoriją – 1 tūkst. metų budistų statulą, kurią 1938 m. atrado su nacistais siejamos vokiečių ekspedicijos nariai. Paaiškėjo, jog toji statula (dar vadinama "Geležiniu Žmogumi") yra neįkainojamos vertės – mat ji iškalta iš meteorito, kuris priskiriamas retai ataksitų klasei.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Geležinio Žmogaus statula sveria apie 10 kg, jos aukštis – apie 24 cm. Ji vaizduoja dievą Vaišravaną, budistų Šiaurės karalių, kuris Tibete žinomas kaip Džiambala (Jambhala). Statulėlę 1938 m. rado Vokietijos mokslininkų ekspedicija, vadovaujama garsaus zoologo Ernsto Šaferio (Ernst Schäfer). Ekspediciją neva rėmė vienas iš nacistų lyderių, SS šefas Hainrichas Himleris (Heinrich Himmler).
Manoma, kad visi ekspedicijos grupės nariai buvo esesininkai. Pats E. Šaferis vėliau pripažino, jog Tibeto laukinės gamtos ir antropologijos tyrimuose naudojosi SS parama. Kaip konkrečiai buvo rasta ši Vaišravanos statula nežinoma, tačiau spėjama, jog statulėlės centre įrėžta didelė svastika buvo pagrindinis akstinas statulėlę parsigabenti į Vokietiją. Atgabenta į Miuncheną, ji tapo asmeninės kolekcijos eksponatu, o moksliniams tyrimams prieinama tapo tik po to, kai 2007 m. buvo parduota aukcione.
„Statulėlė buvo iškalta iš Čingos (Chinga) meteorito fragmento. Šis kosminis akmuo prieš maždaug 15 tūkst. metų nukrito taigos platybėse tarp Mongolijos ir Sibiro“, - pasakoja atradimo autorius, Štutgarto universiteto daktaras Elmaras Buchneris (Elmar Buchner). – Nors pirmosios šio meteorito nuolaužos oficialiai buvo atrastos tik 1913 m. (tai padarė aukso ieškotojai), esame įsitikinę, jog šio meteorito fragmentus žmonės naudoja jau daugybę šimtmečių.“
Tyrėjų kolektyvas meteoritą, iš kurio iškalta Budos statulėlė, priskyrė ataksitų klasei. Tai – reti metaliniai meteoritai, kurių didžiąją dalį sudaro nikelis. Didžiausias meteoritas Žemėje – Hoba, kuris rastas Namibijoje – taipogi yra ataksitų klasės meteoritas, tiesa, gerokai masyvesnis – svėrė daugiau kaip 60 tonų.
Meteoritai šventais akmenimis buvo laikomi daugelyje senovės kultūrų – pradedant Grenlandijos inuitais, baigiant Australijos aborigenais. Net ir šiandien viena iš populiariausių pasaulyje šventovių – Saudo Arabijoje esanti Meka – pastatyta ant Juodojo Akmens, kuris, kaip manoma, yra meteoritas.
Dr. E. Buchneris su kolegomis yra linkęs manyti, jog „Geležinio Žmogaus“ statulėlė gali būti datuojama XI a. ir siejama su Bono kultūra.
„Geležinis Žmogus“ yra vienintelė žinoma žmogiškojo pavidalo iliustracija, atvaizduota meteorite, - pabrėžia Štutgarto universiteto mokslininkas. – Tai reiškia, jog panašios vertės eksponatų pasaulyje daugiau nėra. Vien jos kilmė leidžia statulėlę įvertinti mažiausiai 20 tūkst. JAV dolerių. Bet jei mūsų spėjimas apie šio dirbinio amžių yra teisingas ir „Geležiniam Žmogui“ yra apie tūkstantį metų, tuomet šis eksponatas yra neįkainojamas.“