Marsaeigis Raudonojoje planetoje aptiko stiprios srovės pėdsakų
(3)
Viltis, jog Marse kadaise galėjo egzistuoti gyvybė, ką tik sutvirtino naujausias marsaeigio „Curiosity“ atradimas. Naujausios roboto Žemėn atsiųstos nuotraukos byloja, jog „Curiosity“ Marse aptiko stiprios srovės pėdsakų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Panašu, kad kadaise kaimyninės planetos paviršių iš tiesų vagojo vandens upės. Tokią išvadą galima daryti iš „Curiosity“ fotografijų, kuriose nufotografuotas smarkia srove tekėjusio kelių pėdų gylio vandens telkinio dugnas.
Požymių, jog Marsas kadaise turėjo vandens, būta ir anksčiau, tačiau naujausiose marsaeigio nuotraukose matyti (veikiausiai) vandens nugludinti grunto fragmentai. Tai yra kol kas akivaizdžiausias požymis, jog planetos paviršiumi kažkada tekėjo sraunūs ir gilūs vandens srautai.
„Atrodo, kad Marso paviršiuje kadaise būta galingų tėkmių, - džiūgauja Kalifornijos technologijų instituto mokslininkas Džonas Grocingeris (John Grotzinger). – Mes tuo nepaprastai džiaugiamės.“
Atradimas nebuvo toks netikėtas: NASA neatsitiktinai „Curiosity“ nusileidimui parinko netoli pusiaujo esantį Geilo kraterį – iš palydovinių nuotraukų buvo galima spręsti, jog Marso pusiaujo sritis gali būti ta Marso vieta, kurioje prieš milijardus metų tekėjo vanduo.
Dabar Marsas – šaltas, negyvas pasaulis be lašo vandens, kurį švitina gyvybę žudantys kosminės kilmės ir Saulės spinduliai. Tiesa, ankstesni geologiniai planetos grunto tyrimai leido formuluoti prielaidą, jog kažkada planeta buvo šiltesnė ir drėgnesnė.
„Curiosity“ nufotografuotų nugludintų grunto fragmentų dydis įvairuoja nuo smilčių iki teniso kamuoliuko dydžio. Iš to galima spręsti, jog tam vien vėjo erozijos galėjo ir nepakakti, tvirtina Planetinių mokslų instituto Taksone (Arizona, JAV) tyrėja Rebeka Viljams (Rebecca Williams).
Nors „Curiosity“ kol kas savo turima įranga tėkmės požymių turinčio grunto cheminės sudėties netyrinėjo, mokslininkai, Dž. Grocingerio teigimu, yra įsitikinę, jog tokioms grunto formacijomis neabejotinai įtakos turėjo ir skystas vanduo.
Kiek ilgai Marso paviršiuje buvo skysto vandens kol kas neaišku. „Tačiau visai realu, jog jo galėjo būti jei ne milijonus, tai bent tūkstančius metų, - aiškina Kalifornijos universiteto Berklyje mokslininkas Bilas Ditrichas (Bill Dietrich). – „Curiosity“ netyčia atrado Glenelgo vietovėje kadaise tekėjusią, tačiau laikui bėgant išdžiūvusią vagą, nors galutinis marsaeigio kelionės tikslas yra Aštrusis kalnas (Mount Sharp), stūksanti Geilo kraterio centre. Ten jis nusigaus ne anksčiau kaip šių metų pabaigoje.“