Mokslininkai dar tiksliau išmatavo visatos plėtimosi greitį

: į balioną žiūri, kaip į trimatį objektą ar bando išvesti tiesioginę analogiją iš pyrago su razinom...

O tu pabandyk nurodyti bent vieną fizikinį mechanizmą, kuris turėtų 1D ar 2D erdvę "išsklaidyti". O jei kokį sugalvosi pateikti, tai paaiškink, kodėl tie patys mechanizmai "neištaško" 3D erdvės į 4D, tada į 5D ir taip iki begalybės?

Ta ir sakau, mes tik galime isivaizduoti 2D erdve, bet jos nera, nes realybe arciau vaizdinio, kad realus taskai (fizikiniai) juda visom imanomom kryptim. Jei butu imamoma tai jie uzpildytu aukstesne erdve ir mes ja gerai suvoktume is kasdienines praktikos. Manau ideja apie tuscia erdve yra tuscia nuo gimimo O jei toj erdvej kazkas yra, tas kazkas juda visom imanomom kryptim uzpildydamas viska.

Na, jei nesuvoki begalinės visatos, nereiškia, kad ji tokia nėra Jeigu visata atsirado – kaip bežiūrėsi, tai paneigti būtų sunku, – ir plečiasi greitėjančiai, – tai irgi įrodyta, (bent jau regimosios visatos atveju) – nematau priežasties, kodėl ji negalėtų būti begalinė. Sakydamas „begalinė“, galvoje turiu ne „tokia didžiulė, kad oho kokia didelė ir visiems praktiškiems taikymams begalinė“, o begalinę paraidžiui – be galo. Paimkim kelio analogiją: begalinis kelias bus toks ilgas, kad jo nepereisi pėsčiomis per dieną. Tačiau be vargo jį galima įveikti mašina. O tikrai begalinis kelias būtų stadiono ratas – kiek bevažiuotum, jis nesibaigs. Taip ir visata (nemaišyti su regimąją visata) gali būti begalinė ne (vien) dėl to, kad be galo didelė, o dėl to, kad be galo. Nors dėl manęs gali būti tiesiog neįmanomai didelė, bet kuriam praktiniam taikymui – begalinė. Pagal apibrėžimą, mes matome ir galime pamatyti tik regimąją visatą. O šiame burbuliuke viskas, kaip pasakyta – vienas nuo kito tolsta. Ir to burbuliuko krašto neprieisi, nes burbuliukas keliauja su stebėtoju. Aišku, yra teorijų ir taip interpretuojamų stebėjimo duomenų, kad gal mūsų visata turi kryptį ar susidūrimo su kitomis visatomis pėdsakų, bet čia ateities dalykas ir iš esmės negriauna regimosios visatos supratimo, tik papildo.

Turbūt eilinė girta NOMA mintis: egzistuojantys* negali pilnai paaiškinti realybės. *arba sąvokūs (nepersidengiančios aibės)

As neuzskaitau begalinio dydzio visatos, jei vista yra sferos formos, arba barankos O, arba 8 formos, arba kai "vamzdis" susuktas i belekokia nepersikertancia padrika figura, kurios galai sujungti. Todel kad tai nesamone, begalybe yra tada kai yra begalybe, o ne vaziavimas stadiono ratu begalo daug kartu. Palei jusu logika zemes pavirsiaus plotas, arba ilgis irgi yra begalinis, bull shit Gal hamiakui beganciam ratu ir atrodo, kad jo ratas begalinio ilgio, man ne. Daba ziurekit, "trecioko geometrija" ir logika stai ka sako. Visata nifiga nera begaline, del to jog ji pleciasi, o pleciasi ne kas kita, kaip visa erdve su viduje esancia materija. Jusu manymu i kur galetu plestis begaline erdve? Is 3D+laikas poziuro visata gali buti sferine nuo BB sklindanti smugine banga baliono analogas apdeliotas mieline tesla su razinkom labai tinkamas. Centras vistik galimai yra nes nuo BB liko bent jau 3D erdve tenai centre materijos ten gal jau ir seniai nebera, arba liko kazkas labai egzotisko kaip juodoji energija, kuri stumia viska. Materija (galaktikos) plinta sferos pakrasciuose. Pilnai tinka ir besipleciantis dviracio kameros analogas su pilna kamera prigrusta mielines teslos su razinkom, o ta tesla besiplesdama didina kameros stori ir diametra, ir zinoma tokia kamera gali buti susukta belekaip, bet tas maziau tiketina, del pacio BB. Del razinku susimatymo viena su kita nesiplesiu cia kaip ir viskas aisku su tuo. Esme islieka tapati vista nera begaline*, del auskciau isvardintu priezasciu. Jus matet kurnors tokia begalybe, betkada gyvenime, betkurioj mokslo sakoj, kad begalybei dar butu galimybe dideti ∞+1=? Supraskit jei teigiama, kad visata begaline, tai ir erdve juo labiau turi buti begaline. O pleciasi ne siaip atstumai tarp galaktiku, o pati erdve. *begaline = ∞, o ne be galo ilgai kol ten nusigausim.

Su tuo pletimusi, kazkaip susidaro ispudis, kad viena diena viskas prades trauktis, o tada viskas nuo pradziu.

, kosmologiniam principui prieštaraujantis atvejis. Tarkim, kad visos razinkos prilipusios prie vieno baliono šono. Ar nors viena yra centre? Ne, nes centras yra baliono viduryje, nuo kurio visos razinkos nutolusios vienodai. Būdamos apsišvietusios ir laikydamos, kad nė viena iš jų nėra išskirtinė, razinkos viena kitos klausinėja ne "kuri iš mūsų esam centrinė", bet "kokios dar jėgos veikia mūsų balioną, kad mes pasiskirstėm taip netolygiai". Gal baliono guma nulieta netolygiai? O gal jis liečiasi su kitais balionais? Visata be centro ir be kraštų, pilnai apibrėžianti save, savo laiką ir geometriją - žymiai paprastesnis modelis nei baigtinė Visata, apibrėžta kažkame išoriškai, stovinti ant trijų dramblių, kurie plaukia ant vėžlio begaliniame vandenyne. Jei kada nors po trilijonų metų rasime požymių, kad Visata vis dėlto turi kraštą (kol kas tokių požymių nėra ir negali būti), tuomet visas begalinės Visatos teorijas labai lengvai adaptuosime, bet turėsime begalę naujų problemų, kurioms išspręsti reikės dar keistesnių matematikų. Kadangi krašto nematome ir negalime matyti - imame paprasčiausią modelį. Jei ir jis per sudėtingas... Na taip, jis ganėtinai sunkiai suvokiamas, bet vis dėl to jis paprasčiausias ir universalus.

Bala tas geometrijas Gal galėtum patarti kaip praktikas paprastesniu klausimu. Minėjau eksperimentą http://www.technologijos.lt/diskusijos/ ... 696#276696 Kas Lietuvoje turi jam pakankamą temperatūros ir vibracijos stabilizavimą? Kiek suprantu čia pagrindinės problemos jį padaryti. Kadangi prietaiso nereikia sukinėti, tai nuo vibracijos turbūt patogiau apsisaugoti kažkur užmiestyje? O kokios idėjos dėl temperatūros stabilizavimo?

rwc kazka negerai pasakoji, nes pradiniu visatos gyvavimo momentu buvo beveik po lygiai materijos ir antimaterijos. Noriu pasakyti kad ne po lygiai "razinku ir antirazinku" medziagos buvo. Matai negalejo buti begalybe + 1 (musu visatos mases) dalis materijos lyginant su tik begalybe antimaterijios. Taigi dar karteli sorry, bet begalybes nera musu visatoje, nes begalybes + 1 tokio skaiciaus paprasciausiai nera.

Kodėl negalėjo būti po lygiai materijos ir antimaterijos?

Galejo, bet nebuvo, to yrodymas yra tai kad tu cia rasai.

* - jeigu tai būtų mokslinis darbas, galiu kelti hipotezę su apribojimais, ją įrodyti, ir paskui pademonstruoti, kad sprendinys tinka ir be apribojimų: t.y., arba hipotezė veikia ir paneigus prielaidas, arba įrodymas paneigia jų būtinumą. ** - pavyzdyje apie razinkas turima omenyje razinka=galaktikų spiečius; todėl iš principo mielinio pyrago pavyzdys netinka kalbant apie kosmologinės eros objektus.

Sakykim buvo, taigi, siuo metu priimtiniausia teorija butu simetrijos sulauzymas (remiantis kvantine teorija) t.y. daleles ir anti daleles nera visiskai vienodos, todel po anihiliacijos vienu daleliu lieka daugiau, yra irodymu jog kvantiniam lygmeny simetrija sulauzoma, CP violation (nobelio premija 1980) ir kita. Antra teorija, anti daleles niekur nedingo, jos siuo metu yra erdveje ir lemia greitesni pletimasi, o ne anihiliuojasi, tai yra todel jog jos nesaveikauja su materija. Trecias variantas, simetrija, anti daleliu mes nematom, nes jos juda priesinga kryptimi, sakykim laiko. Beto neesu tikras ar cia galima taikyti antimaterija, gal labiau tiktu negative energy, kodel? nes matter+antimatter = 100% energy, taigi energija visviena yra. Negative energy panaikintu visiskai ir liktu 0.

Bet tai visdėlto: kaip įsivaizduojat susitikimą su 2D civilizacija plaukiojančia mūsų 3D erdvėj ir kodėl tokių 2D pasaulių neregistruojam?

Na, fotonas (3D objektas) saveikauja su materija (4D objektas) tiesa?

apie tokia erdve kuria aprasomas taskinio objekto greicio vektorius.

Prie ko cia savybes? As ir turejau omeny greicio vektorius. Materijos greicio vektorius aprasomas per x,y,z,t, o fotonas keliauja tik x,y,z ir jis nieko nezino kad egzistuoja toks t.

Labai isigilinai i viena is teoriju

Nesu nei mokslininkas, nei prie tų mokslų. Tačiau kalbant vizualiniais principais ir geometrija vistiek iškyla klausimas kaip ten su centru. Palaikau bahuriux nuomonę, na bent jau iškeltą idėją. Aš neargumentuosiu plačiai. Tačiau yra neaiškumas. Kai aiškinama per "razinų", "taškelių" prizmę viskas atrodo logiškai, bet kai pasakoma, kad viskas prasidėjo nuo BB ir viskas buvo viename taške. Kaip gali taškas tapti balionu be centro? (prašyčiau matematinių formuluočių nerašyti - vistiek nesuprasiu) Galbūt mūsų sąlygomis tai sunku tiesiog pavaizduoti ir tiek. Dar vienas logikos dalykas (tikriausiai man pačiam), kaip žmogus suvokdamas kad visata plečiasi (duotuoju momentu) yra tikras dėl už 13mlrd. šviesmečių esančių objektų judesių. Juk mums žinoma, kad viskas ką matome ten toli įvyko prieš daug daug metų, gal jau ten nieko nėra, o gal .... Tikiuosi koks Laiqualasse ar rwc pateiks kitokių aiškinimo būdų. P.S. iš tamstos Laiqualasse norėtųsi daugiau asmeninės nuomonės nei faktų (daug įdomiau skaityt)