Mokslininkai dar tiksliau išmatavo visatos plėtimosi greitį

). Neturint jokios užuominos, kuria kryptimi to centro ieškoti, reikia sugalvoti formules, kurios arba: (1) veiktų vienodai, kur tas centras bebūtų, arba (2) veiktų ir tuomet, kai centro nėra. Akivaizdu, kad tai tapatu. Trimatėje erdvėje pakanka ištyrinėti 5 nutolusias galaktikas ne vienoje sferoje (3 matmenys + 1 galaktika apibrėžianti sferą + viena ne sferoje). Jeigu rastume, kad kažkurioje fizikos dėsniai veikia kitaip nei likusiose - tai galėtų būti kažkokio centro požymis. Deja, tokių požymių nėra - vadinasi, turime laikyti, kad ir jokio centro nėra (tai ne paneigimas, tik pagrindas naudoti paprastesnes, tačiau pakankamas, formules). Dėl tų 13 mlrd. šm.. Neaišku, kas neaišku. Juk mes stebime ne tik pačius objektus, bet ir jų paliktus pėdsakus. Juk mes matome požymius, nusakančius objektų amžių, ir matome, jog kuo objektai toliau, tuo dažniau jie pasitaiko jaunesni. Galų gale, juk matome ne tik pačius objektus, bet ir jų atspindžius, vėluojančius milijonus metų. Taigi, va: žiūri į pėdsakus, kurių senumas milijardas metų, ir sprendi, kas tuo metu vyko. Žiūri į milijono metų pėdsakus. Žiūri, kas vyksta aplink tave. Sutampa? Tinka tie patys dėsniai? Tai ir sakai: Visata prieš milijardą metų plėtėsi, plėtėsi ir prieš milijoną. Neturime priežasčių manyti, kad dabar nebesiplečia.

s^-1 != s^-2 is kur tas papildomas s^-1 atsiranda?

Arba nesupratau klausimo...

ak taip, laikas miegot Uzsiskaitinejau... kas sitam reikale liko neaisku tai kad p(a) konstanta yra, kaip sita suprast? Cia taip iseina tankumas nekinta nors atstumai dideja? Is kur cia issiveda taip?

rwc dėkui už kantrybę ir atsakymą. Pilnai užpildė mano megėjiško suvokimo žinojimo spragas

ro yra konstanta tamsiajai energijai - šitaip buvo sugalvota, nes tokių savybių "kažkas", užpildantis Visatą, paaiškintų greitėjančio plėtimosi stebėjimų duomenis. ro_medžiagos mažėja kaip a^-3, t.y. tas pats medžiagos kiekis pasiskirsto vis didesniame tūryje. ro_spinduliuotės mažėja kaip a^-4, nes fotonai ne tik didesniame tūryje skirstosi, bet dar ir jų bangos ilgiai ilgėja kartu su didėjančia Visata. Dar kartais įvardinamas ro_kreivio, kuris mažėja kaip a^-2, tačiau jis nuo pat pradžių turėjo būti toks mažas, kad yra visai nereikšmingas.

Btw, kodėl sugalvojote, kad centras turi būti taškas? Tai gali būti nebūtinai 0 matmenų objektas (taškas), bet taip pat ir tiesė, plokštuma, apskritimas - bet kokia figūra, kurios bent viena dimensija BB momentu buvo suspausta iki 0. Negana to, įmanoma sugalvoti figūrų, kurios turės kelis nesutampančius centrinius objektus. Vietoje analogijos su balionu (paprasčiausia uždara topologija), paimkime be galo tamprią dviračio padangos kamerą, kuri ne tik pučiasi, bet dar ir sukasi apie kažkokią įsivaizduojamą vielutę kameros viduje. Skruzdėlėms, ropinėjančioms ant tos kameros, akivaizdesnis centras bus būtent ta vielutė. O jos pačios geometrinis centras bus visos padangos centre, bet ne ant jos - net ne kameros tūryje, su laiku padangos paviršiaus atžvilgiu besisukantis, tam tikrais momentais visai priešingoje pusėje nuo vielutės.