Genai nulemia žmogaus plaukų spalvą, kraujo grupę ir pažeidžiamumą tam tikroms ligoms, tačiau dabar mokslininkai teigia, kad rado geną, kuris, panašu, gali nulemti, kuriuo paros metu žmogus yra labiau linkęs pasitikti mirtį. Žinoma, jei šį pasaulį palieka natūraliai.

2012 metų lapkritį Harvardo medicinos mokyklos publikuotoje studijoje rašoma, kad genai gali ne tik nulemti, koks jūsų būdas, tai yra, esate labiau vyturys ar pelėda, bet ir tikėtiną laiką, kada gali tekti palikti šį pasaulį, praneša Thehuffingtonpost.com.

Paprastai yra įmanomos trys šios geno nukleotidų kombinacijos, kurių visuma sudaro žmogaus DNR: adeninas-adeninas (A-A), adeninas-guaninas (A-G) ir guaninas-guaninas (G-G), rašoma studijoje.

„Šis konkretus genas apibrėžia visų žmonių miego ir aktyvųjį periodus. Manoma, kad kombinacija A-A lemia, jog šio tipo žmonės pabunda bent valanda anksčiau nei G-G genotipo. A-G įsiterpia kažkur per vidurį tarp dviejų kraštutinių genotipų“, – teigė daktaras Clifford Saper, neurologijos centro vadovas, dirbantis Bostono Beth Israel Deaconess medicinos centre.

Negana to, atlikę tyrimus su daugiau nei 1200 pacientų, mokslininkai nustatė, kad genų kombinacija gana tiksliai nulėmė jų mirties laiką. Paklaida svyruodavo valandos–dviejų ribose. Pacientai, turėję A-A genotipą, tipiškai mirdavo apie 11 valandą ryto, G-G – apie 6 valandą vakaro.

„Iš tikrųjų yra genas, lemiantis dienos metą, kada žmogus miršta. Visa laimė, kad ne dieną“, – teigė C. Saper.

Mokslininkai mano, kad tokius tyrimo rezultatus nulėmė žmogaus kūnas, kuris, artėjant mirčiai, grįžta prie sau labiau įprasto paros ritmo, o ne socialinių įsipareigojimų, pagal kuriuos yra įpratę gyventi.

Komentarai (0)