Net 868 mln. žmonių (t.y. 12 proc. visų žmonių) pasaulyje badauja, o 1/3 užaugintų javų vis tiek sušeriame gyvuliams. Gyvulininkystės pramonė lemia ne tik socialines, bet ir aplinkosaugos problemas.

2006 m. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (MŽŪO) parengė ataskaitą apie gyvulininkystės poveikį aplinkai „Livestock‘s Long Shadow“. Pagrindinė išvada - gyvulininkystės sektorius yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių negrįžtamus aplinkos pokyčius. Norint sustabdyti tokius procesus, kaip klimato šiltėjamas, dirvožemio erozija, oro tarša, bioįvairovės nykimas, gėlo vandens trūkumas ir tarša, gyvulininkystės sektorius turėtų būti dėmesio centre.

Pagal Pasaulio banko pateikiamą statistiką, 38 proc. Žemės sausumos teritorijos yra naudojama žemės ūkiui. 78 proc. šios teritorijos (t.y. apie 30 proc. visos Žemės sausumos teritorijos) yra naudojama gyvulininkystei, ypač daug ploto - galvijų auginimui. Pagal MŽŪO paskaičiavimus, 2050 m. Žemėje gyvens 9 milijardai žmonių. Iki tada žemės ūkio produkcija turės padidėti dar 70 proc. Tai bus padaryta įsisavinant šiuo metu natūralių ekosistemų (ypač miškų) užimamas teritorijas ir intensyviau naudojant dabar dirbamus laukus. Tačiau mokslininkai apskaičiavo, kad mes jau sunaudojame 1,5 karto daugiau atsinaujinančių gamtos resursų negu Žemė gali pagaminti per metus. Jei tendencijos nesikeis, o kol kas to nesitikima, 2050 m. mes jų sunaudosime apie 3 kartus daugiau. Tai reiškia, kad gyvename savo ateities ir ateities kartų sąskaita (bei atimdami paskutinį kąsnį iš pasaulio vargšų).

Žinoma, už tai daugiausia atsakingos išsivysčiusios šalys, kurių vidutinis mėsos suvartojimas yra apie 80 kg žmogui per metus. Tuo tarpu besivystančiose šalyse mėsos suvalgoma apie 32 kg žmogui. Vidutinė Šiaurės europiečio dieta reikalauja apie 0,4 ha dirbamos žemės jam pamaitinti. Apskritai sumažinus mėsos suvartojimą 80 proc. (ir pakeitus tą dalį kitais maisto produktais), žmogui pamaitinti užtektų ir 0,24 ha žemės ploto. Toks sumažinimas atitiktų ir daktarų rekomendacijas kraujo bei onkologinių ligų rizikos prevencijai.

MŽŪO duomenis Mėsos ir pašarų santykis jautienai yra 1/20, kiaulienai – 1/7,3, o vištienai – 1/4,5. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 894 mln. žmonių pasaulyje neturi saugaus geriamo vandens. Tuo tarpu 1 kg jautienos užauginti reikalinga 15 414 litrai vandens, 1 kg kiaulienos – 5 988 litrai, o 1 litrui pieno –990 litrai vandens. Apskritai, Žemės ūkis sunaudoja 70 proc. viso išgaunamo gėlo vandens, didelė dalis – būtent gyvulininkystei. Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos duomenimis, 2025 m. apie 2/3 visų planetos gyventojų gyvens vandens trūkumo zonose.

MŽŪO duomenimis už 18 proc. klimato šiltėjamą sukeliančių dujų emisijų yra atsakingas gyvulininkystės sektorius. Transporto sektorius – tik už 12 proc. Iš viso gyvulininkystė yra atsakinga už 9 proc. visų antropogeninių anglies dvideginio emisijų, 35-40 proc. metano emisijų (klimato atšilimo potencialas 23 kartus didesnis nei anglies dvideginio) ir 65 proc. azoto suboksido emisijų (296 kartus didesnis potencialas nei anglies dvideginio). Pažymėtina, kad šias metais anglies dvideginio koncentracija jau peržengė 400 ppm. Mokslininkų apskaičiuotas aukščiausias saugus anglies dvideginio koncentracijos lygis yra 350 ppm (iki industrinis lygis buvo 227 ppm).

Be to, MŽŪO duomenimis, 1/3 viso azoto, fosforo ir sunkiųjų metalų kiekio į vandens telkinius JAV patenka dėka gyvulininkystės sektoriaus veiklos. Baltijos jūros baseino regione, gyvuliai sukuria 4 kartus daugiau vandens taršos fosforu ir azotu nei 85 mln. čia gyvenančių žmonių. Kasmet sunaudojama daugiau nei 2,5 mln. tonų pesticidų. Įrodyta, kad cheminė tarša sukelia 10 proc. dirvožemio degradavimo ir užteršia geriamo vandens šaltinius. Pavyzdžiui, JAV 50 mln. gyventojų geria pesticidais ar kitais žemės ūkio chemikalais užterštą gruntinį vandenį. Be to, naudodami pesticidus kasmet ūmius apsinuodijimus patiria 25 mln. žemės ūkio darbininkų.

Gyvulininkystės sektorius ženkliai prisideda prie mūsų planetos dirvožemio degradacijos. Vidutinis dirvožemio netekimas dirbamuose laukuose yra apie 4 mm per metus. Tai apie 195 kartus daugiau nei natūrali gamtinė erozija. Pavyzdžiui, JAV dėl gyvulininkystės per metus netenkama apie 1,2 mlrd. tonų dirvožemio (tai sudaro 55 proc. visos dirvožemio erozijos JAV). Pasaulinis dykumų plitimo greitis yra apie 52 000 km² per metus, o miškų užimamas plotas Žemėje kasmet sumažėja 130 000 km².

Grubiai skaičiuojant, nauja dykuma pavirsta kasmet šiek tiek mažiau nei vienas Lietuvos plotas, o miškų teritorijos kasmet sumažėja dviem Lietuvos plotais. Gyvulininkystės indėlis į šiuos pokyčius yra kertinis. 70 proc. iškirstos Amazonės miškų teritorijos naudojama gyvulininkystei (ganymui, pašarų auginimui). Beveik pusė visų pasaulio ekoregionų yra pavojuje dėl gyvulininkystės, o 23 iš 35 ypatingų pasauliui bioįvairovės vietų yra tiesiogiai žalojamos gyvulininkystės sektoriaus.

Žiniasklaidai nebeskiriant dėmesio paukščių ir kiaulių gripui, visi greitai užmiršo globalinės pandemijos riziką, tačiau ši rizika niekur nedingo, o vis didėja. Naujai atsirandančios ligos, esamų patogenų kitimas, bakterijų atsparumo antibiotikams didėjimas – gyvulininkystės įtaka. Ekspertų vertinimu - ne mažiau kaip 60 proc. visų egzistuojančių ir ne mažiau nei 75 proc. žmogaus patogenų yra zoonotiniai, t.y. perduoti žmogui iš gyvūnų. Ypatingai daug ligų yra perduodama iš naminių gyvūnų ir gyvulių, kadangi šalia jų žmonės praleidžia daugiausia laiko.

Pavojingų bakterijų formų atsiradimui ypatingai svarbus yra antibiotikų naudojimas gyvulininkystėje. Pavyzdžiui, 80 proc. visų JAV naudojamų antibiotikų yra sušeriama gyvuliams. Jie naudojami kaip imuniteto pakaitalas. Dėl bakterijų adaptavimosi, kasmet antibiotikų veiksmingumas mažėja. Daugėja tokių, kurių jau nebeveikia jokie antibiotikai. O tai reiškia, kad mes galime greitai grįžti į tuos laikus, kad daugiausia žmonių gyvybių būtent nusinešdavo įvairios infekcijos, kildavo visuotinės pandemijos.

Už mūsų pinigus yra kertami tropiniai miškai, teršiami vandenys, alinamas dirvožemis, nuodijami vandenys ir skatinimas dykumėjimas. Padėdami ant savo šventinio ir kasdieninio stalo mažiau gyvulinės kilmės maisto, mes prisidėsime prie šių procesų sulėtinimo. Svarbiausia - mes išsaugosime savo ir savo artimųjų sveikatą. Juk būtent kraujo apytakos ir onkologinės ligos, Statistikos departamento duomenimis, yra 3/4 mirčių Lietuvoje priežastis.