Fizikai pagaliau aptiko paslaptingąją tamsiąją medžiagą? (6)
Amerikos Mokslo pažangos asociacijos narius (AAAS), susirinkusius į metinį šios organizacijos susirinkimą, suintrigavo Masačusetso Technologijos instituto fiziko Samuelo Tingo pranešimas. Mokslininkas pareiškė, kad maždaug per dvi artimiausias savaites kosmose tamsiosios medžiagos ieškanti tyrėjų grupė paskelbs svarbią naujieną, informuoja „Space.com“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
S. Tingas vadovauja Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) vykdomam Alfa magnetinio spektrometro tyrimų projektui. Šis išorinėje TKS dalyje sumontuotas prietaisas gali užregistruoti pozitronus ir elektronus, susidariusius po tamsiosios medžiagos anihiliacijos mūsų Galaktikoje. Pasak S. Tingo, per artimiausias 2 savaites šio projekto vykdytojai vienam iš mokslinių žurnalų pateiks pirmąją publikaciją, kurioje bus paskelbti Alfa magnetinio spektrometro tyrimų rezultatai.
Nors mokslininkų grupės vadovas neatskleidė, ką būtent pavyko sužinoti, jis patikslino, kad šio tyrimo rezultatai susiję su tamsiąja medžiaga – nematoma substancija, galbūt sudaryta iš dar nežinomų elementariųjų dalelių. Nematomos medžiagos kiekis Visatoje maždaug 6 kartus viršija įprastinės medžiagos kiekį, sakoma pranešime.
S. Tingas AAAS metinio susirinkimo dalyviams sakė, kad būsimoji publikacija nebus eilinis mokslinis straipsnis, leisdamas suprasti, kad autoriai pristatys svarbius tyrimo rezultatus. Jie esą yra tokie reikšmingi, kad publikacijos autoriai buvo priversti 30 kartų perrašyti tekstą, kol pagaliau liko juo patenkinti. Vis dėlto šis atradimas, pasak S. Tingo, bus tik nedidelis žingsnis į tamsiosios medžiagos paslapties įminimą ir galbūt nepateiks galutinio atsakymo.
Kai kurie fizikai mano, kad tamsioji medžiaga yra sudaryta iš WIMP – silpnai sąveikaujančių masyvių dalelių. Šios klasės dalelės turi jas atitinkančias antimedžiagos daleles. Joms sąveikaujant įvyksta anihiliacija, taigi, susidūrus dviem WIMP dalelėms, jos sunaikina viena kitą, o šio proceso metu išskiriamas elektronas ir jo antimedžiagos antrininkas – pozitronas. Būtent šias daleles fiksuoja Alfa magnetinis spektrometras.
Šis 2 milijardų dolerių vertės mokslinis prietaisas TKS išorinėje dalyje buvo sumontuotas 2011 m. gegužę. Iki šiol jis užregistravo apie 25 milijardus vadinamųjų dalelių „įvykių“, įskaitant maždaug 8 milijardus elektronų ir pozitronų. Pirmojoje tyrėjų grupės publikacijoje bus atskleista, kiek konkrečiai buvo užregistruota vienų ir kitų, ir kokios buvo šių dalelių energijos, sakoma pranešime.
Jei eksperimento metu buvo aptikta daug tam tikros energijos pozitronų, tai gali reikšti tamsiosios medžiagos atradimą, nes Visatoje stebima elektronų gausa. Mokslui žinoma kur kas mažiau procesų, dėl kurių kosmose susidaro pozitronai.
Dar vienas tamsiosios medžiagos buvimo įrodymas būtų atlekiančių pozitronų kryptis. Jei šių pozitronų kilmės šaltinis yra tamsioji medžiaga, jie turėtų vienodai pasiskirstyti visomis kryptimis, bet jei jie susidarė dėl įprastinių astrofizikams žinomų procesų, pavyzdžiui, žvaigždžių sprogimų, jie turėtų sklisti specifinėmis kryptimis, sakoma pranešime.
