Pirmieji 1 mlrd. svarų vertės „laiko mašinos“ kadrai: tolimoje priešistorinėje galaktikoje – žvaigždžių formavimosi proveržis

Kazkaip sunku protu suvokt 12mlrd metu o dar sunkiau suvokt kas bus po 1mlrd. metu

Man tai kažkaip tie 12 milijardų ne taip ir daug atrodo, žinant, kad iš viso viskas telpa į 13,7` milijardus. Kažkaip ta begalinė visata labai jau jauna.

Visata daug jaunesnė nei manai. Bet daug įdomesnis yra teiginys „Jos nuo Žemės yra taip toli, kad jų skleidžiama šviesa, virtusi radijo bangomis...". Šviesa virsta radijo bangomis. Kaip tai vyksta?

Kaip suprantu su Dopleriu nesi pažįstamas? Dar jaunesnė visata? Kiek?

Mažiau, nei 10 000 metų. Bibliją skaityk.

Kai objektas, siuo metu tokia tolima galaxika juoda tolyn(nes visata pleciasi) relative to observer bangos ilgis ir daznis keiciasi. Nepamirsk kad visible light yra ne kas kita o kaip elektromagnetines bangos, pakeisk ju ilgi bei dazni ir gausi radio bangas, sutrumpink gausi gamma ray.

Ir tai ne del doplerio efekto, o del redshift'o, kuris sukeliamas, kaip arwydas minejo, del visatos pletimosi. Erdve taro galaktiku pleciasi -> issiplecia bangos ilgis. Dopleris irgi aiskina pasislinkima link melynos ar raudonos, bet visatos pletimuisi naudojamas ne jis. Nors matematine israiska yra panasi.

Arwis, kaip visada, kaip mažaraštis prirašė skaičiuoju skaičiuoju, bet gaunamos šviesos dažnio poslinkį gaunu netelpantį į elektromagnetinių bangų diapazoną. p.s. kol kas laikau straipsnio teiginį pievišku, kol perskaičiuosiu dar sykį.

Betkokio daznio banga telpa i EM bangu diapazona. Idomu, kaip skaiciuoji.

Kaip skaičiuoju? Doplerio formulę naudoju. Pirma klaidų pridariau, bet straipsnį tai neišmanėlis bandė perteikti iš tipo mokslininko. Arba administracija siekia pritraukti skaitytojų keldami romano stiliaus straipsniūkščius. Doplerio efektas dažnį veikia į abi puses, didina ir mažina dažnį. Čia esminė klaida straipsnio. Gaunasi elektromagnetinės spinduliuotės bangos ir pailgėjimas ir patrumpėjimas. Vaizdžiai kalbant jei skrisi tinkamu greičiu link mikrobangų krosnelės, mikro bangos matysi kaip šviesą. Jei skrisi nuo Fukušimos tinkamu greičiu matysi ją kaip šviečiantį tašką. teįdomu poveikis pakitusios šviesos, pvz pavirtusios į radiaciją arba atvirkščiai. Savybės keičiasi?

Šviesa, spinduliuotė, elektromagnetinės bangos ir (elektromagnetinė) radiacija yra tas pats dalykas. "Šviesa" (pavyzdžiui regimoji), labai smarkiai mėlynai paslinkta, gali pavirsti gama spinduliais (kurie yra vienas iš "radiacijos" tipų), bet nei elektronais, nei helio branduoliais (beta ir alfa dalelėmis) nepavirs.

Vadinasi poslinkis į vieną ir kitą pusę yra ribotas.

Kaip tai ribotas? Neribotas gi juk. α bei β dalelės su polinkiu niekuo nesisieja, ir tam neturi jokios įtakos, juolab ribos egzistavimui.

Martech, niekada negirdejau, kad visata traukiasi. Ji pleciasi. Poslinkis nera ribotas.

Na, o jeigu mąstant apie teorinę ilgio prasmę - ar įmanomas mažesnis bangos ilgis už Planko ilgį?

Teoriskai tai neimanomas, kiek zinau. Gal ir yra riba vis del to. Bet tada ribos yra planko ilgis (min) iki dabartines visatos dydzio (max)?

MrT, nerašiau, kad visata traukiasi. Neteisingai supratai ką rašiau ankščiau, remiuosi http://lt.wikipedia.org/wiki/Doplerio_efektas, skaityk apačioje apie doplerio efektą astronomijoje. -, žodžiu ribotas pagal kontekstą turėjai suprasti savybę. Savybės nepasikeičia vykstant poslinkiui.

Ribotas tik jau minėtu Planko ilgiu (už regimosios Visatos skersmenį bangos teoriškai gali būti ilgesnės). Praktiškai ribotas tuo, kokio ilgio bangas galime aptikti: >1 TeV, arba ~10^-18 metro bangos ilgio, gama spindulių aptikti kol kas neįmanoma; ilgiausios užfiksuojamos radijo bangos yra ~1000 km ilgio.

Taip - nepasikeičia. Keičiasi tik energija. Iš Laiqualasse tik supratau ką turi omenyje. Kaip jau aiškino, redshift'as yra dėl plėtimosi, todėl jį astronomai vadina ne doplerio efektu, o tiesiog redshift'u. O kalbant apie mėlynąjį (mano pamąstymai): jis turėtų būti matomas tik artimose galaktikose, nes galaktikų judėjimo greičiai gali būti didesni už plėtimąsi. Dėl to Hablo dėsnis ir neveikia artimose galaktikose (Local group). Tačiau, kuo žiūrime toliau tuo gauname geresnę linijinę priklausomybe tarp atstumo ir greičio, kur krypties koeficientas yra Hablo konstanta. Taigi, žiūrint toliau, šviesa nukeliauja didesnį kelią, todėl yra labiau ištempiama ir recesijos greitis yra niekinis. Dėl to nematysime blueshift'o ir galėsime ignoruoti redshift'ą dėl judėjimo. Šalia mūsų galaktikos šviesa nespėja išsitempti pakankamai ir duomenyse dominuoja galaktikų judėjimo greitis, todėl galime matyti ir blueshift'ą. Tai ir buvo esminė Hablo klaida išvedinėjant konstantos vertė. Jis matė tik Local group - dėl to jo konstanta buvo ~200km/(s*Mpc), o ne ~71km/(s*Mpc) (dabartinė apytikslė vertė).

MrT, Doplerio efektas ar tiksliau raudonasis poslinkis kaip pavadinsi nepagadinsi, tam tiklame kontekste tai reiškia tą patį. Man įdomu, kodėl turėdami mokslininkai visuotino sprogimo teoriją, Doplerio efektą, hablo konstantą nenustato, kurioje visatos vietoje įvyko sprogimas?