Pirmieji 1 mlrd. svarų vertės „laiko mašinos“ kadrai: tolimoje priešistorinėje galaktikoje – žvaigždžių formavimosi proveržis

Na, tokia prielaida tikrai nėra egoistiška. Atvirkščiai.

Sinister, viskas gerai, supratau kas parašyta. Laiqualasse sakau, kad kraštų nereikia matyti. Visiškai nesvarbu ką teorija teigia apie kraštus, nes ji nėra praktika. Šiaip keistai atrodo teiginys, kad visata atsirado iš singuliarumo ir visata plečiasi į visas puses becentriniu plėtimusi. Todėl centro rasti negalima. Nors singuliarumą galima įsivaizduoti kaip granatos sprogimą. Tarp skeveldrų (galaktikų) tolstant nuo sprogimo centro atstumai didėja (plečiasi). Paėmus sprogimo rutulio aibėje, kitą mažesnį rutulio aibę, jame galima išskirti bendrą judėjimo vektorių, net neturint išorinio atskaitos taško. Netikiu, kad astronomijoje nežino tokio metodo arba per mažai matematikos dalykų mokėsi arba singuliarumas tiesiog nėra taškas.

http://math.ucr.edu/home/baez/physics/R ... entre.html pats pirmas google linkas :\

Su sprogimu lygint negalima. Is viso galetu atsargiau pavadinimus rinktis. Big bang ne sprogimas, dark matter nebutinai materija, dark energy nebutinai energija, charm, strange, up, down, bottom ir top kvarkai irgi neatitinka. Daugybe pavadinimu kurie tik klaidina. Su tuo nera centro, tai cia ne centre esme, o erdves begalybej. Negi istikro manot kad erdve begaline? Tai greiciausiai tik aproksimacija ar abstrakcija. Dar visai neseniai mane ir kad egzistuoja amzinai. Taigi kad laikas nebegalinis jau irode, o erdves klausimas tai tik laiko klausimas Krastu matyt kad irodyt centro buvima nera butina.

Jei lyginame su granatos skeveldromis, tai norint rasti sprogimo centrą, reikia vieno iš dviejų dalykų: arba matyti besiplečiančios aibės kraštus, arba turėti kažkokį išorinį atskaitos tašką, kurio atžvilgiu rastume bendrą judėjimo vektorių. Visatos atveju nei vieno, nei kito nėra (ne "nematome", o būtent "nėra"), todėl ir plėtimasis - becentris. Klausti, kur Visatos plėtimosi centras yra tas pats, kas klausti, kur yra baliono paviršiaus centras.

Nevisai tas pats, nes klausimas neapibrezia dimensiju kiekio. 3+1 koordinates butu nuliai. Nors siaip as gal as ir neteisus, apibrezia, teisingiau klausti kur ir kada yra centras. O klausiant tik kur, gauni atsakyma visur.

Tame irgi logikos yra. Galima sakyti, kad centras buvo ties koordinate t=0, bet erdvėje nėra apibrėžtas

Trečią kartą kitais žodžiais tau tą patį nematau prasmės rašyt, supratau,- tau matematika, fizika, geometrija svetimi dalykai, nes atsakymas bus toks pat. Išeitis būtų ne tekstas, o animacija tau, bet nesu įvaldęs nei vienos programos tam reikalui. Mokytis animacijos vienam kartui neturiu noro ir laiko.

Įtariu, kad kalbame kažkokiomis skirtingomis kalbomis... Ką gi, nenori suprasti, kas yra becentris plėtimasis ir kaip jis veikia, tai nenori - tavo teisė rinktis

Galiu tau pasigirti, ne tik supratau, bet ir tiksliai ir teisingai įsivaizdavau mintyse. Kai dar nebuvo 3D kompiuteriuose galėjau daiktą mintyse apžiūrėti ir keisti mintyse. O čia „paimti" trijų kintamųjų matricą vieni niekai! Nesipūsk! Nesupranti pasiūlyto metodo esmės!

Turi trimatę vaizduotę? Puiku. Bet jei ginčijiesi su becentrio plėtimosi konceptais, vadinasi, jų nesupranti. . Tereikia įsivaizduoti, kad besiplečianti plokštuma yra begalinė ir pamatysi, kad jokio centro nėra ir būti negali.

Martech, specialiai perskaičiau šitą tavo žinutę keletą kartų, kol, atrodo, supratau, kodėl mums atrodo skirtingai. Tu galvoji, kad besiplečiančioje erdvėje gali paimti mažesnį rutulį, kuris nejudėtų plėtimosi centro atžvilgiu. Tačiau tam, kad galėtum tai padaryti, tau reikia arba žinoti, kur yra plėtimosi centras, arba turėti išorinę atskaitos sistemą, kad "pritvirtintum" mažesnį rutulį nejudantį. Jei neturi nei vieno, nei kito, tuomet visiškai bet kurį tašką gali laikyti sprogimo ir plėtimosi centru, taigi mažesnis rutulys taip pat gali judėti bet kaip ir eksperimentas nebetenka prasmės.

Laiqualasse, tu vėl parašei tą patį. Bandai mane įtikinti, kad apskaičiuoti visatos centro neįmanoma, nes jis becentris. Jei didysis visatos sprogimas buvo, lai visata po to ir plečiasi visomis kryptimis, tai laike a rutulyje pamatavus atstumus, po laiko b vėl pamatavus. Gautus pokytis visomis kryptimis turėtų skirtis arba didžiojo sprogimo terminas nereiškia sprogimo, ir yra klaidinantis. Ką Myslius ankščiau rašė.

Visos granatos skeveldros, betkurios skeveldros atzvilgiu, turetu tolti skirtingais greiciais. Mes matome, kad viskas tolsta vienodais greiciais. Ne tokio tipo sprogima isivaizduoji. Tai tik pavadinimas. Lyg ir kazkas uzsimine apie kvarkus. Jie turi spalvas, bet tai tik pavadinimas ju savybems ivardinti. Nera budo jo nufotografuoti tai kvarku spalvas isivaizduoti yra visiskas absurdas. Juo labiau, kad daleles net nera mazi bilijardo kamuoliai, kad galetu buti nudazyti kokia nors spalva. Beje, niekas neatsake, ar yra irodymu jog mes negalime buti visatos centras ir tokiu budu viskas tolsta nuo musu?

Ne, neturėtų. Nebent galime rasti kažkokią atskaitos sistemą, kurios atžvilgiu plečiasi Visata, ir rutulį laikyti nejudantį tos sistemos atžvilgiu. Bet kurio kūno, esančio besiplečiančioje sistemoje, atžvilgiu pokytis bus vienodas visomis kryptimis. Sakysi, vėl kartoju tą patį. Taip, kartoju. Ir kartosiu tol, kol suprasi

Tave supratau jau seniai. O aš tau sakau, tu nesupranti ką aš tau sakau. Ką išmokai tą dainuoji. Naujos dainos neišmoksi, kaip vieną kartą įrašomas PROM'as.

Siūlyčiau ignoruoti trolius ir negaišti laiko dėl jų nenoro suprasti.

Manau, kad pasinaudosiu šiuo patarimu

Aš pasinaudosiu patarimu