Pirmieji 1 mlrd. svarų vertės „laiko mašinos“ kadrai: tolimoje priešistorinėje galaktikoje – žvaigždžių formavimosi proveržis

.

Panašu,- visatos sprogimo burbulas sprogo.

Hm? Nesupratau minties.

Primygtinai rekomenduoju nesivelti su martech į diskusijas. Kaip ir evoliucijos klausimais, jos baigiasi kaip šachmatų partija su balandžiu.

Ziuriu nesusipratimu del Doplerio efektu yra. Siaip yra 3 efektai ir visi skirtingi: 1) Doplerio efektas - kai masina arteja - garso daznis didesnis, kai tolsta - mazesnis . Melyna linija. 2) Reliatyvistinis doplerio efektas - tas pats efektas tik kad erdvelaikyje. Raudona linija. 3) Bangos pokytis del pletimosi. Baliono analogas. Banga keliaudama balionu kol jis yra puciamas issiplecia. Zalia linija. Beje, kaip ir visi redshift'ai. t.y. bangos ilgio padidejimas.

Manau aš supratau, jis perskaitė ir dabar galvoja, jog Didžiojo Sprogimo teorija žlugo, kad tai tik buvo išpūstas burbulas kuriuo mokslininkai kvailino visuomenę. Ar panašiai.

Laiqualasse, jei stebėdami žvaigždes mokslininkai negali apskaičiuoti taško iš kurio „sprogo" visata, vadinasi visatos atsiradimo hipotezė iš vieno taško bliūkšta.

sveikas punktyrai, kaip be tavęs?! Man atrodo nuoskaudą ryji? Nesuprantu, kodėl tavo beprasmio komentaro dvigubas nulis nepanaikina? Sunku būti kaip balandis prie lentos? Sinister, Tu parašei „kvailina". Temanau skelbia nežinodami. Aš ne „jis perskaitė ir dabar galvoja", o jau kuris laikas galvoju, kad tai vyko ne taip ir į teisybę nepretenduoju.

Vistiek tu nesupranti kas tas Didysis Sprogimas, ar ne? Kur, tavo manymu, yra Didžiojo Sprogimos teorijos spraga (-os)?

martech, jei tu, skaitydamas apie Didžiojo sprogimo ir becentrio Visatos plėtimosi modelius, nesupranti, kodėl tas plėtimasis neturi centro, tai nėra Didžiojo sprogimo teorijos problema

Na taip nesuprantu. Kodėl surado hablo kostantą, surado raudonąjį ir mėlyną poslinkius, bet nesugeba apskaičiuoti sprogimo epicentro? Singuliarumas netikras? Pagal šitą paprastutį video tai tas pats kas du pirštus sušlapinti būtų http://www.youtube.com/watch?v=sagj9qxImzI

Nes nėra centro. Arba kiekvienas taškas yra sprogimo centras. Singuliarumas buvo, bet jį sudarė visa Visatos erdvė, taigi kiekvienas erdvės taškas buvo centre. O kuo tas video susijęs su Visatos plėtimusi, tai visiškai nesupratau.

Nu pažiūrėjus matosi, kad rutuliukai vienas kitą stumia vienodai, bet yra rutuliukai, kurių judėjimo atstumas ir greitis mažas, palyginus su kitais. Na ir dar rašai, kad viskas buvo singuliarumo taške, po to (po sprogimo) visata plečiasi becentriniu plėtimusi. Paėmus bet kurį visatos tašką ir nuo jo matuojant kokiu greičiu tolsta stebimas objektas, _visada_ turėtume gauti teigiamą skaičių. Bet cituoju: „Tarp artimų žvaigždžių didžiausiu radialiniu greičiu Saulės atžvilgiu (+308 km/s) juda BD-15°4041, taip pat žinoma kaip LHS 52, esanti 81.7 šviesmečių atstumu nuo mūsų) ir Woolley 9722 (-260 km/s), taip pat žinoma kaip Wolf 1106 ir LHS 64, 78.2 šm).". Paaiškink kodėl čia neigiami skaičiai? Ar aš ką neteisingai interpretuoju?

Plečiasi visata. Galaktikos nesiplečia. Tu čia kalbi apie žvaigžių judėjimą galaktikos viduje.

Galtikoje dominuoja gravitacija ir žvaigždžių judėjimai paklūsta tik jai. Ir visuotinis plėtimasis galioja tik dideliais mąsteliais. Lokalios grupės galatikos yra labai paveiktos tarpusavio gravitacijos. Todėl Hablas ir apskaičiavo savo konstantos vertę netoli 500. Kai dabartinė yra apie 70. Tačiau žiūrint į galaktikų spiečius - viskas tolsta. Spiečiaus viduje vėl gi, gravitacija turi daug įtakos. Visata yra homogeninė ir izotropinė, ką matome iš CMBR. Bet tarkim pažiūrėk pro savo langą ir pamatysi, jog tavo kiemas yra labai spalvotas. Pažvelk iš kosmoso ir jis atrodys vientisos spalvos, nebesugebėsi matyti atskirų obejktų. Tas pats ir su visata. Žiūrint dideliais mąstais ji yra tolygi. Tik tada pastebime tolygų plėtimasi.

Atstumas ir greitis mažas, sakai? O kieno atžvilgiu? Taip, dubens atžvilgiu. Bet jei dubens ir stalo atžvilgių nebūtų, ir dar nebūtų matomas sistemos pakraštys, tada negalėtum pasakyti, kaip greitai juda kuris nors vienas rutuliukas, nebent kurio nors kito rutuliuko atžvilgiu. Tada ir gautum becentrį plėtimąsi. Apie žvaigždžių judėjimus jau kiti atsakė. Visata plečiasi tik tokiais masteliais, kuriais ją galima laikyti homogeniška (t.y. tolygia).

Sinsister, MrT, pasidarė aišku, ačiū! Laiqualasse, niekas netrukdo paimti tokią erdvę, rutulį, kad ji būtų homogeniška ir jos centre stebint apskaičiuoti plėtimąsį. Jei plėtimosi centras sutaptų su stebėjimo centru, tada būtų galima teigti, kad visatos sprogimo centro nėra.

Man atrodo tu jam biški per sudėtingai aiškini...

Bet tam, kad rastume centrą, reikia kažkaip matyti kraštus. Kraštų mes nematome, o teorija teigia, kad jų ir nėra. Taigi nėra ir centro. "Kraštų" nepainioti su regimosios Visatos pakraščių (maždaug fonine spinduliuote). Regimoji Visata į visas puses nusidriekusi vienodą atstumą, nes ją būtent riboja mūsų galimybės kažką pamatyti. Stebėtojas, esantis milijardų parsekų atstumu nuo mūsų, mato kitokią regimąją Visatą, kuri su mūsiške persidengia tik dalinai.

Kosmologinis principas teigia kad kur tik beziuresi visata atrodys vienoda ir is betkurios visatos pozicijos matysi panasu vaizda. Situo principu ir remiasi sprogimas. O sakyti, kad mes esame visatos dievai ir sedime centre nera pagrindo. Dabar ir as paklausiu. Jei mes butume visatos centras tai matytume ta pati vaizda kaip ir dabar. Kokie irodymai, kad mes nesame. Ar tik neegoistiska prielaida, kad mes esam kosmoso siuksles, ir jog musu unikalumas labai mazai tiketinas visatos mastais?