Bloga žiniai Kinijai, gera visam pasauliui: japonų mokslininkai patvirtino, jog tikrai surastas „astronomiškai“ didelis kiekis retųjų žemės metalų (8)
Japonai džiūgauja – Ramiojo vandenyno dugne pastebėtas „astronomiškai“ didelis kiekis retųjų žemės metalų iš tiesų egzistuoja. O kinams tai yra itin prastos naujienos – iš jų rankų slysta beveik absoliutus šių retų, bet viso pasaulio elektronikos pramonei gyvybiškai reikalingų išteklių monopolis, rašo theregister.co.uk.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Retųjų žemės metalų klodai buvo rasti 5,8 km gylyje, ties Minami Torishima sala į pietryčius nuo Tokijo. Pirmą kartą apie šį radinį pranešta prieš kelis metus, o vėliau vyko tolesni geologiniai tyrimų darbai siekiant patikslinti pirmines prognozes apie retųjų metalų kiekius.
Šie metalai naudojami gaminant komponentus praktiškai visus šiuolaikinius elektronikos įrenginius – nuo išmaniųjų telefonų ir televizorių iki lėktuvų elektronikos komponentų ir lazerių.
„Patikrintame dumble radome astronomiškai didelį kiekį retųjų žemės mineralų. Kai kolegos man atnešė tyrimų duomenis, pamaniau, kad jie kažkur suklydo, nes koncentracija buvo labai didelė. Faktas toks, kad vienas tokio dumblo krovinys patenkins 60 proc. Japonijos metinių poreikių“, - džiūgavo Tokijo universiteto mokslininkas Yasuhiro Kato.
Panašių klodų vandenynų dugno tyrinėtojai iš Japonijos Ramiajame vandenyne rado ir prieš dvejus metus. O jei bus sukurtos technologijos, padėsiančios šiuos išteklius gauti pakankamai pigiai, Tokijas įgytų rimtą privalumą prieš Kiniją žaidžiant jau ilgai besitęsiantį žaidimą dėl svarbių išteklių.
Pekinas 2010 metų rugsėjį dėl politinio konflikto nutraukė retųjų žemės metalų tiekimą į Japoniją, taip pat smarkiai apribojo ir šių medžiagų eksportą į kitas šalis, taip siekdama užkelti kainas ir paskatinti užsieniečius investuoti į gamybą Kinijoje.
Pasaulio prekybos organizacija dėl tokių Kinijos nedraugiškų veiksmų atliko savo tyrimą. O valstybės, metalus anksčiau pirkusios iš Kinijos, ėmėsi kitų retųjų žemės metalų šaltinių paieškų, be to, sumažėjo ir pasaulinė šių išteklių paklausa, todėl jų kaina pastaruoju metu ridenasi žemyn.
Štai didžiausia pasaulyje lengvųjų retųjų žemės metalų išgavimo įmonė - „Inner Mongolia Baotou Steel Rare Earth Hi-Tech Company“ - praėjusių metų spalį buvo priversta nutraukti veiklą visam mėnesiui. Tokiu būdu buvo siekiama leisti paklausai viršyti pasiūlą. Japonai superka beveik pusę visų Kinijos eksportuojamų metalų, bet manoma, kad 2012 metais jie importavo tik 10 000 tonų – mažiausiai per pastarąjį dešimtmetį.
Nors šis radinys labai nudžiugino japonus, menkai tikėtina, kad artimiausiu metu jis turės kokios nors naudos – išskyrus tą, kad kinai bus priversti nekelti savo išteklių kainų iki debesų.
Kinija tvirtina, kad jų valdomoje teritorijoje yra mažiau nei trečdalis pasaulinių retųjų žemės metalų išteklių, tačiau jie išgauna daugiau nei 90 proc. visų pasaulyje iškasamų retųjų žemės metalų.