Kaip Mozambikas suvaldys savo aukso puodą? (2)
Viena iš skurdžiausių pasaulio valstybių, Mozambikas, likimo loterijoje laimėjo aukso puodą. 2011 metais paaiškėjo, kad šalies pakrantėje glūdi nemenki gamtinių dujų ištekliai, tuo tarpu šalies glūdumoje jau senokai kasami milžiniški akmens anglies klodai, rašo BBC.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vis dėlto, šios dvi šalys yra akivaizdūs pavyzdžiai įrodantis, kad gamtinių išteklių gausa apdovanotos valstybės gali vystytis visiškai priešingais keliais. Bene labiausiai šių dviejų šalių skirtumus lėmė pradinis ekonominis ir intelektinis kapitalas. Dar prieš atrandant naftos išteklius Norvegija buvo sąlyginai pasiturinti valstybė (lyginant su viso pasaulio vidurkiu) ir galėjo savarankiškai finansuoti tyrimus bei gavybą. Tuo tarpu Nigerija neturėdama nei piniginių nei mokslinių išteklių privalėjo žvalgybos ir gavybos darbus perduoti tarptautinėms bendrovėms.
Be to, Norvegija dalį iš naftos gautų pinigų nukreipė į specialų investicinį fondą, kurio generuojama grąža turės užtikrinti atitinkamas valstybės pajamas pasibaigus naftos ir dujų ištekliams. Jau dabar šio fondo vertė viršija 40 proc. šalies BVP. Nigerija negali pasigirti panašiu projektu, nes didžioji dalis pajamų gautų iš naftos gavybos atiteko tiems kas pasirūpino pradinėmis investicijomis į jos gavybą.
Mozambikas pateko į nepavydėtiną padėtį. Skurdi šalis įsikūrė virš milžiniškų turtų, tačiau neturi nei išteklių nei sugebėjimų jais pasinaudoti. Suteikęs galimybę eksplotuoti dujų telkinius tarptautinėms bendrovėms Mozambikas mokesčių pavidalu per visą eksplotacijos laikotarpį gali tikėtis gauti vos 20 mlrd. JAV dolerių, mažiau nei 10 proc. viso telkinio vertės. Priešingu atveju užsienio investuotojai nesiims brangių dujų gavybos darbų.
Mozambikui bus sunku sekti Norvegijos keliu. Šalis stokoja geros infrastruktūros, išsilavinusių gyventojų ir visų svarbiausia – sąžiningos bei kompetetingos valdžios. Šalies ūkis tenkina siauro politinio ir ekonominio elito interesus. Mozambikas turi ir kitų išteklių, ne tik dujų, tačiau valstybės biudžetui ir gyventojams iš jų maža naudos. Licencijos išteklių gavybai buvo pardavinėjamos dar tuomet kai Mozambikas buvo laikomas itin rizikinga vieta investicijoms.
Nenuostabu, kad tuomet licencijų kaina buvo gana maža. Vėliau tarptautinės bendrovės galėjo perparduoti šias licencijas. Šiandien padėtis yra stabilizuota, tačiau licencijos jau išparduotos. Be to, nemažai tarptautinių bendrovių išsiderėjo mokestines lengvatas, kurios galioja iki 15 metų. Tokių priemonių tuomečiam Mozambikui teko imtis, nes niekas pernelyg nesiveržė investuoti į karo nusiaubtą šalį. 2011 metais kalnakasybos kompanija „Riverdale“ pardavė Bengos anglių kasyklą bendrovei „Rio Tinto“ už 3,4 mlrd. JAV dolerių. Dėl mokestinių lengvatų Mozambiko biudžetas neteko šimtų milijonų JAV dolerių. Panašu, kad kol kas Mozambikas juda Nigerijos nužymėta kryptimi.
Be to, Norvegija dalį iš naftos gautų pinigų nukreipė į specialų investicinį fondą, kurio generuojama grąža turės užtikrinti atitinkamas valstybės pajamas pasibaigus naftos ir dujų ištekliams. Jau dabar šio fondo vertė viršija 40 proc. šalies BVP. Nigerija negali pasigirti panašiu projektu, nes didžioji dalis pajamų gautų iš naftos gavybos atiteko tiems kas pasirūpino pradinėmis investicijomis į jos gavybą.
Mozambikas pateko į nepavydėtiną padėtį. Skurdi šalis įsikūrė virš milžiniškų turtų, tačiau neturi nei išteklių nei sugebėjimų jais pasinaudoti. Suteikęs galimybę eksplotuoti dujų telkinius tarptautinėms bendrovėms Mozambikas mokesčių pavidalu per visą eksplotacijos laikotarpį gali tikėtis gauti vos 20 mlrd. JAV dolerių, mažiau nei 10 proc. viso telkinio vertės. Priešingu atveju užsienio investuotojai nesiims brangių dujų gavybos darbų.
Mozambikui bus sunku sekti Norvegijos keliu. Šalis stokoja geros infrastruktūros, išsilavinusių gyventojų ir visų svarbiausia – sąžiningos bei kompetetingos valdžios. Šalies ūkis tenkina siauro politinio ir ekonominio elito interesus. Mozambikas turi ir kitų išteklių, ne tik dujų, tačiau valstybės biudžetui ir gyventojams iš jų maža naudos. Licencijos išteklių gavybai buvo pardavinėjamos dar tuomet kai Mozambikas buvo laikomas itin rizikinga vieta investicijoms.
Nenuostabu, kad tuomet licencijų kaina buvo gana maža. Vėliau tarptautinės bendrovės galėjo perparduoti šias licencijas. Šiandien padėtis yra stabilizuota, tačiau licencijos jau išparduotos. Be to, nemažai tarptautinių bendrovių išsiderėjo mokestines lengvatas, kurios galioja iki 15 metų. Tokių priemonių tuomečiam Mozambikui teko imtis, nes niekas pernelyg nesiveržė investuoti į karo nusiaubtą šalį. 2011 metais kalnakasybos kompanija „Riverdale“ pardavė Bengos anglių kasyklą bendrovei „Rio Tinto“ už 3,4 mlrd. JAV dolerių. Dėl mokestinių lengvatų Mozambiko biudžetas neteko šimtų milijonų JAV dolerių. Panašu, kad kol kas Mozambikas juda Nigerijos nužymėta kryptimi.
(11)
(0)
(0)