Staiga sulėtėjo arčiausiai Žemės esantis magnetaras (1)
Staiga sulėtėjo arčiausiai Žemės esantis magnetaras 1E 2259+586, skelbia žurnalas „Nature“. Magnetaras – neutroninė žvaigždė su itin galingu magnetiniu lauku – nei iš šio, nei iš to sulėtino sukimąsi aplink savo ašį ir suglumino astronomus, mat iki šiol visų mokslui žinomų neutroninių žvaigždžių sukimasis aplink savo ašį tik greitėdavo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Kosminio teleskopo „Swift“ galimybės sudarė mums sąlygas nuolatos stebėti už maždaug 13 tūkst. šviesmečių esančio magnetaro 1E 2259+586 sukimąsi aplink savo ašį ir padaryti tam tikras išvadas apie jo evoliuciją, – pasakoja NASA Godardo kosminių skrydžių centro mokslininkas Nilas Gerelsas (Neil Gehrels). – Ši neutroninė žvaigždė elgiasi tiesiog neįtikėtinai. Jos sukimasis aplink savo ašį lėtėja vis sparčiau, o pirmasis žymus „pristabdymas“ įvyko 2012 m. balandį.“
N. Gerelsas su kolegomis 1981 m. „W“ formos Kasiopėjos žvaigždyne atrastą magnetarą 1E 2259+586 kosminiu teleskopu „Swift“ stebėjo nuo 2011 m. liepos iki 2012 m. balandžio. Didžiąją dalį stebėto laiko žvaigždė aplink savo ašį sukosi įprastu greičiu – maždaug 8,6 aps./min. 2012 balandį tyrėjus pribloškė naujiena – magnetaro sukimosi aplink savo ašį periodas
Astrofizikai aiškina, kad magnetarų evoliucijoje dažnai stebimas atvirkščias reiškinys – staigus sukimosi aplink savo ašį pagreitėjimas, kuris astronomų žargonu vadinamas „gliču“ (angl. – glitch). Pagreitėjimai buvo siejami su kietame magnetaro paviršiuje susiformavusiais „įtrūkimais“ – jie atsiranda dėl magnetaro paviršiaus sąveikos su supertakiu gęstančio šviesulio branduoliu. Naująjį lėtėjimo fenomeną “Nature“ žurnale publikuoto straipsnio autoriai pavadino „antigliču“.
Mokslininkų žodžiais tariant, pulsaras ir toliau lėtėja anomaliai sparčiu tempu. Dabartinės astrofizikos teorijos, kuriose gvildenami neutroninių žvaigždžių procesai, tokio fenomeno paaiškinti negali. Vis dėlto, anot tyrėjų, šio proceso priežastį galima rasti rentgeno spinduliuotėje – būtent rentgeno spindulių pliūpsnis buvo užfiksuotas prieš magnetaro 1E 2259+586 sulėtėjimą. Tiksliau įvardyti neutroninės žvaigždės lėtėjimo priežastį N. Gerelsas su kolegomis mėgins kituose tiriamuosiuose darbuose.