Astronomai patikslino Žemės adresą Paukščių Tako galaktikoje (0)
JAV Nacionalinė radijo astronomijos observatorija pranešė apie patikslintą Žemės buvimo vietą Paukščių Tako galaktikoje. Naujo tyrimo autoriai nustatė atstumą nuo Žemės iki visos eilės kosminių ūkų ir išsiaiškino tikrąjį tos mūsų galaktikos vijos, kurioje yra Saulės sistema, dydį, sakoma pranešime.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasak observatorijos atstovų, paaiškėjo, kad iki šiol Paukščių Tako gijos ilgis buvo laikomas gerokai sumažintu. Susipažinti su naujojo tyrimo išvadomis galima arXiv.org svetainėje.
Astronomų teigimu, nustatyti tikslią Žemės buvimo vietą Galaktikoje yra gana keblu dėl to, kad neįmanoma pažvelgti į Paukščių Taką iš šalies ir dėl nepakankamai tiksliai išmatuoto atstumo iki kitų žvaigždžių bei kosminių ūkų.
Naujojo tyrimo autoriai atstumus matavo paralakso metodu: jie fiksavo kampines kosminių objektų koordinates įvairiais metų laikais. Žemei sukantis aplink Saulę šie stebėjimai buvo vykdomi iš kosminės erdvės taškų, išsibarsčiusių 300 mln. kilometrų vienas nuo kito, todėl ūkų padėtis danguje šiek tiek keitėsi. Išmatavus kampines koordinates atstumą belikdavo nustatyti pasitelkus paprastus trigonometrijos veiksmus, sakoma pranešime.
Kad suprastų, kaip būtent erdvėje yra išsidėstę kiti objektai, tyrimo autoriai atliko matavimus pasitelkę 10 radijo teleskopų su 25 metrų skersmens parabolinėmis antenomis kompleksą. Kadangi šis VLBA (Very Large Base Array) radijo teleskopų kompleksas yra išsidėstęs daugiau nei 8 000 km atstumu, stebėjimų kampinė raiška prilygo vieno radijo teleskopo su 8 000 km skersmens antena raiškai. Stebėdami aktyvias žvaigždžių formavimosi sritis įvairiuose ūkuose astronomai sugebėjo su didžiausiu lig šiol tikslumu išmatuoti atstumus iki šių objektų.
Astronomų teigimu, nustatyti tikslią Žemės buvimo vietą Galaktikoje yra gana keblu dėl to, kad neįmanoma pažvelgti į Paukščių Taką iš šalies ir dėl nepakankamai tiksliai išmatuoto atstumo iki kitų žvaigždžių bei kosminių ūkų.
Naujojo tyrimo autoriai atstumus matavo paralakso metodu: jie fiksavo kampines kosminių objektų koordinates įvairiais metų laikais. Žemei sukantis aplink Saulę šie stebėjimai buvo vykdomi iš kosminės erdvės taškų, išsibarsčiusių 300 mln. kilometrų vienas nuo kito, todėl ūkų padėtis danguje šiek tiek keitėsi. Išmatavus kampines koordinates atstumą belikdavo nustatyti pasitelkus paprastus trigonometrijos veiksmus, sakoma pranešime.
Kad suprastų, kaip būtent erdvėje yra išsidėstę kiti objektai, tyrimo autoriai atliko matavimus pasitelkę 10 radijo teleskopų su 25 metrų skersmens parabolinėmis antenomis kompleksą. Kadangi šis VLBA (Very Large Base Array) radijo teleskopų kompleksas yra išsidėstęs daugiau nei 8 000 km atstumu, stebėjimų kampinė raiška prilygo vieno radijo teleskopo su 8 000 km skersmens antena raiškai. Stebėdami aktyvias žvaigždžių formavimosi sritis įvairiuose ūkuose astronomai sugebėjo su didžiausiu lig šiol tikslumu išmatuoti atstumus iki šių objektų.
(13)
(2)
(2)