Įrodyta: skalūnų dujų išgavimas seismiškai aktyviose vietose skatina žemės drebėjimus (9)
Skalūninių ir konvenciniu būdu išgaunamų gamtinių dujų, geoterminės energijos panaudojimas ir visos kitos veiklos, kurių metu į žemės gelmes yra pumpuojamas vanduo, lėmė gausybę žemės drebėjimų Jungtinėse Amerikos valstijose, rašo žurnalistas Richardas A. Lovettas tinklalapyje nature.com. Tokią informaciją žurnale „Science“ paskelbė JAV mokslininkai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pusė visų drebėjimų - šalia gręžinių
Dauguma dėl brovimosi į žemės gelmes kilusių žemės drebėjimų buvo nedideli, tačiau kai kurie pasiekė 5 balus pagal Richterio skalę. Tarp jų – ir 2011- ųjų lapkričio 6-ąją Oklahomoje (JAV) įvykęs 5-6 balų stiprumo žemės drebėjimas, sugriovęs 14 namų ir nusinešęs 2 žmonių gyvybes.
Taip teigia JAV Geologijos tarnybos Kalifornijoje seismologas Williamas Ellsworthas, mokslinių straipsnių žurnale „Science“, autorius.
Jo teigimu, pietų ir centrinėje JAV dalyje 3 balų ir stipresnių žemės drebėjimų padaugėjo beveik dešimt kartų. Tai įvyko per pastarąjį dešimtmetį.
Nuo XX a. vidurio iki 2001 m. per metus JAV pakratydavo maždaug 21 žemės drebėjimas.
O laikotarpiu nuo 2001- 2011 metų būta metų, kai įvyko net 188 žemės drebėjimai.
Kitas tyrimas, atliktas seismologo iš Kolumbijos universiteto Lamonto -Doherčio žemės observatorijos Nicholo van der Elsto, rodo, jog mažiausiai pusė visų JAV teritorijoje per pastarąjį dešimtmetį įvykusių žemės drebėjimų, kurių stiprumas – vidutiniškai 4-5 balai pagal Richterio skalę, įvyko šalia gręžinių. Tai – naftos ir dujų gręžiniai, taikantys vandens pumpavimo į žemės gelmes technologiją.
Kenkia ne hidraulinis ardymas
W. Ellsworthas daro hipotezę, jog suaktyvėjęs gamtinių dujų gręžinių eksploatavimas pakeičia žemės sandarą žemės drebėjimams jautriose srityse. Didėja vandens spaudimas smulkiose uolienų tarpeliuose, skylutėse, gludinami jau esami plyšiai, todėl kyla tikimybė, jog šios uolienos suskils.
Jau anksčiau atliktas tyrimas susiejo hidraulinio ardymo technologiją su netoliese įvykusiais žemės drebėjimais.
Tačiau W. Ellsworthas teigia, jog kontraversiška technologija, kai dėl didelio vandens spaudimo uolienos yra suardomos ir iš jų išvaduojamos natūraliai susiformavusios gamtinės dujos, niekuomet nesukėlė didesnio nei 3,6 balų žemės drebėjimo.
Jis mano, jog didesnius žemės drebėjimus sukelia ne pati hidraulinio ardymo technologija, tačiau po jos likę didžiuliai kiekiai užteršto vandens. Vanduo dar kartą įšvirkščiamas į kitą netoliese esančią vietą (kadangi šis vanduo turi įvairių chemikalų, suformuojami savotiški panaudoto vandens šuliniai). Tokia praktika žemės gelmes pažeidžia labiau, nei pats hidraulinis ardymas.
Žemės drebėjimo poveikis ritasi per visą planetą
JAV egzistuoja per 30 tūkst. tokių panaudoto vandens šulinių ir vien tai jau yra didelė problema.
Vienas iš būdų nustatyti, kuriose JAV teritorijose netrukus gali drebėti žemė, yra stebėti kas dedasi kitose pasaulio šalyse po itin stiprių - 8 balų ir stipresnių - žemės drebėjimų. Didžiuliai žemės drebėjimai pastaruoju metu sukrėtė Japoniją, Sumatrą, Čilę.
Po šių žemės drebėjimų kone per visą planetą nusirita smūgio banga. Kartais drebėjimo „atgarsiai“ juntami ir už šimtų kilometrų nuo jo epicentro.
Štai tokie virpesiai pasiekia ir šalyje įrengtus panaudoto vandens šulinius. Kai kuriems iš jų jie nepadaro jokio efekto, tačiau kitose vietose po kelių mėnesių įvyksta nedidelis vietinis žemės drebėjimas.
Seismologas N. van der Elstas teigia, jog tokie nedideli seisminiai virpesiai gręžinio zonoje signalizuoja, jog žemė šioje vietoje yra „perpildyta“ ir čia potencialiai gali kilti žemės drebėjimas.
Kuo daugiau vandens įšvirkščiama - tuo daugiau žemės drebėjimų
Kitas seismologas, Ivanas Wongas, teigia jog N. van der Elsto tyrimas yra svarbus. Tačiau jis pastebi, jog kai kuriais atvejais panaudoto vandens saugyklos (šuliniai) paskatindavo žemės drebėjimus ir niekas prieš tai neužfiksuodavo jokių seisminių vibracijų.
Dar viename tyrime, Kalifornijos universiteto žemės drebėjimų fizikas Emilis Broskis aprašo tyrinėjimus Kalifornijos San Andreaso tektoniniame lūžyje (tai išoriškai itin gerai matomas lūžis, besitęsiantis daugiau nei 1000 kilometrų). Vienoje šio lūžio vietoje į žemės gelmes pumpuojamas vanduo. Itin giliai jis nuo karščio virsta garais, o garų energija suka elektros generatorius.
E. Brodskis nustatė, kad tai, kiek vandens įpumpuojama į lūžio gelmes tokiu būdu gaminant elektros energiją, koreliuoja su žemės drebėjimų dažniu šiame regione.
Šių tyrimų duomenys bus panaudoti gręžinių bei panaudoto vandens šulinių prižiūrėtojams bei valdytojams, kad jie galėtų sumažinti žemės drebėjimų riziką.
