Ar asteroido smūgis galėtų nukreipti Mėnulį į Žemę? (0)
Žemę nuo asteroidų smūgių iš dalies saugo atmosfera – smulkesnieji tiesiog sudega kritimo metu, kai kurie stambesnieji sugeba pasiekti Žemės paviršių ir netgi pridaro nuostolių. Tiesa, patys stambiausi gali sukelti ir visą planetą apimančius kataklizminius pokyčius, kurių metu galimi netgi ištisų rūšių išnykimai. O kaip su Mėnuliu? Ar šį atmosferos nesaugomą kosminį kūną bombarduojantys asteroidai gali pastumti taip, kad jo orbita pasikeistų į grėsmingą Žemei?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Jeigu į Mėnulį nukristų asteroidas, tiesiog atsirastų dar vienas krateris“, - sakė Havajų universiteto (JAV) astronomas Garethas Wynn-Williamsas. Southwest tyrimų instituto planetų mokslininkas Clarkas Chapmanas jam pritaria – Mėnulį iš jo orbitos išjudinti reikia, kad į jį trenktųsi kitas Mėnulio dydžio objektas. O ir po tokio smūgio tikriausiai mūsų palydovas sutrupėtų. Jeigu į jį rėžtųsi gerokai didesnis, tankesnis objektas, rezultatas būtų panašus, kaip ir smogus į kiaušinį su golfo lazda.
Bet tarkime, kad Mėnulis ir į jį atsitrenkiantis daiktas elgiasi tarsi kieti biliardo kamuoliai. Nusiraminimui galima pasakyti, kad šalia mūsų planetos palydovo nėra jokių žinomų asteroidų, kurie būtų didesnio nei 100 metrų skersmens, visų žinomų asteroidų orbitos bent jau numatomoje ateityje su Mėnuliu nesikirs.
Bet jeigu svarstytume hipotetiškai – o kas nutiktų, jeigu Mėnulis susidurtų su 1000 km skersmens nykštukine planeta Cerera, kuri dėl kokių nors išorinių priežasčių nukryptų iš savo standartinės orbitos asteroidų juostoje?
Pasirodo, net ir tokio susidūrimo atveju nedaug kas tepasikeistų. Rezultatas būtų panašus į keturmečio vaiko bandymą pastumti sumo imtynininką. Mėnulis aplink Žemę sukasi 1,02 km/s greičiu. Jo orbitinis momentas yra toks didelis, kad bet kokio susidūrimo su mažesniu kūnu jėgą jis tiesiog ignoruotų, pasipuoštu nauju krateriu ir toliau judėtų įprastiniu keliu, rašo popsci.com.
Taigi, turėtų būti akivaizdu, kad Mėnulio iš įprastinės orbitos niekas neišjudins. Bet – vėlgi hipotetiškai – o kas gi galėtų Mėnulį išjudinti iš įprastinės orbitos? Reikėtų mažų mažiausiai to paties dydžio ir tankio objekto, kuris judėtų ta pačia orbita panašiu greičiu, tik priešinga kryptimi. Tokiu būdų Mėnulio greitis sumažėtų ir jis nukristų ant ar bent jau arčiau Žemės. Netgi jeigu po susidūrimo Mėnulio orbita taptų artimesne Žemei ar ne tokia apvalia, mūsų planetos gyventojai tokį pokytį aiškiai pajustų savo kailiu: jeigu Mėnulio atstumas iki Žemės sumažėtų pusiau, tuomet potvynio bangos būtų 8 kartus aukštesnės. G. Wynn-Williamsas juokaudamas sako, kad tokiu atveju „Daugelis niujorkiečių smarkiai sušlaptų“.
Bet tarkime, kad Mėnulis ir į jį atsitrenkiantis daiktas elgiasi tarsi kieti biliardo kamuoliai. Nusiraminimui galima pasakyti, kad šalia mūsų planetos palydovo nėra jokių žinomų asteroidų, kurie būtų didesnio nei 100 metrų skersmens, visų žinomų asteroidų orbitos bent jau numatomoje ateityje su Mėnuliu nesikirs.
Bet jeigu svarstytume hipotetiškai – o kas nutiktų, jeigu Mėnulis susidurtų su 1000 km skersmens nykštukine planeta Cerera, kuri dėl kokių nors išorinių priežasčių nukryptų iš savo standartinės orbitos asteroidų juostoje?
Pasirodo, net ir tokio susidūrimo atveju nedaug kas tepasikeistų. Rezultatas būtų panašus į keturmečio vaiko bandymą pastumti sumo imtynininką. Mėnulis aplink Žemę sukasi 1,02 km/s greičiu. Jo orbitinis momentas yra toks didelis, kad bet kokio susidūrimo su mažesniu kūnu jėgą jis tiesiog ignoruotų, pasipuoštu nauju krateriu ir toliau judėtų įprastiniu keliu, rašo popsci.com.
Taigi, turėtų būti akivaizdu, kad Mėnulio iš įprastinės orbitos niekas neišjudins. Bet – vėlgi hipotetiškai – o kas gi galėtų Mėnulį išjudinti iš įprastinės orbitos? Reikėtų mažų mažiausiai to paties dydžio ir tankio objekto, kuris judėtų ta pačia orbita panašiu greičiu, tik priešinga kryptimi. Tokiu būdų Mėnulio greitis sumažėtų ir jis nukristų ant ar bent jau arčiau Žemės. Netgi jeigu po susidūrimo Mėnulio orbita taptų artimesne Žemei ar ne tokia apvalia, mūsų planetos gyventojai tokį pokytį aiškiai pajustų savo kailiu: jeigu Mėnulio atstumas iki Žemės sumažėtų pusiau, tuomet potvynio bangos būtų 8 kartus aukštesnės. G. Wynn-Williamsas juokaudamas sako, kad tokiu atveju „Daugelis niujorkiečių smarkiai sušlaptų“.
(10)
(0)
(0)