Černobylio palikimas: didelės keistų formų ir neįprastos spalvos pušys
(3)
1986-aisiais įvykusi Černobylio atominės elektrinės tragedija ir dideliu mastu išplitusi radiacija paliko žymių – tai matyti ir iš toje teritorijoje tebeaugančių medžių. Didžiausi padariniai buvo matomi pirmus penkerius metus, tačiau pasekmės tęsiasi. Labiausiai paveikti – jaunesni medžiai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
BBC.co.uk aprašė JAV mokslininkų iš Pietų Karolinos universiteto, kurie tyrė medžius, pastebėjimus.
„Dauguma medžių išaugo iki neįtikėtinai didelio aukščio, o jų formos – mutavusios“, – pasakojo mokslininkas Timas Mousseau ir pridūrė, kad kai kurios medžių ląstelės žuvo nuo radiacijos pasklidimo.
Profesorius nuo 1999-ųjų tiria Černobylio katastrofos vietą 30 km spinduliu. Jo teigimu, tai pirmasis toks didelis tyrimas, kuris apėmė daugiau nei 100 pušų iš 12 skirtingų vietų.
„Anksčiau buvo atliktas panašus tyrimas, tačiau buvo ištirti tik devyni medžiai, ir daugiausia buvo domimasi medienos struktūra, o ne medžių aukščiu“, – pasakojo T.Mousseau.
Šiam tyrimui mokslininkai paėmė pavyzdžių iš pušų, augančių tiek Černobylio regione, tiek visoje Europoje. Pušys pasirinktos dėl didelės jų ekonominės vertės ir dėl to, kad jos tinkamas „taikinys“, siekiant apžiūrėti ilgametės radiacijos poveikį.
Taip pat mokslininkas minėjo, kad pušies struktūrą buvo lengviau tirti nei kitų medžių, tarkime, beržų.
Profesoriaus teigimu, viena iš pirmųjų ekologinių Černobylio nelaimės pasekmių buvo vadinamojo raudonojo miško mirtis: po sprogimo medžiai labai greitai mirė ir nusidažė raudona spalva.
T.Mousseau tikisi su kolegomis tęsti tyrimą ir palyginti rezultatus su Japonijos Fukušimos regione įvykusios atominės elektrinės katastrofos rezultatais. Ten nebuvo tokio didelio medžių „mirimo“, kaip Černobylyje, tačiau mokslininkai pastebėjo, kad kai kurių tebeaugančių medžių viršūnės arba atskiros šakos nudžiūvo.