Neįtikėtinai lėtai: 100 mln. metų senumo gyvi organizmai palikuonių susilaukia kas 10 tūkst. metų (6)
Kai kurie vandenyno dugno uolienose gyvenantys organizmai niekur neskuba, informuoja bbc.co.uk. Jie gyvena neįsivaizduojamai ir nepavydėtinai lėtai. Vien faktas, kad dauginasi sykį per 10 tūkst. metų, pasako išties daug. Kitaip tariant, šių organizmų "tėvai" egzistavo gerokai seniau už pirmąsias žmonijos civilizacijas. O iš viso konkretiems gyvų bakterijų egzemplioriams – apie 100 mln. metų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Maždaug 2,5 km gylyje po vandeniu, uolienose tyrėjai rado arbatinio šaukštelio dydžio bakterijų koloniją, kurią sudarė apie tūkstantį individų. Lyg ir nemažai, bet arbatiniame šaukštelyje dirvožemio egzistuoja milijardai ir net trilijonai bakterijų.
To paties tyrimo autoriai rado ir grybų karalystės atstovų, bet gausiausiai tokiose gelmėse rasta virusų – po 10 vienetų vienam mikrobui. Tokius tyrimo rezultatus paskelbė Integruotos okeanų gręžybos programos mokslininkai Goldšmito geochemikų konferencijoje (Florencija, Italija).
"Virusai tokiame gylyje gyvuoja nepaprastai stabiliai, - pabrėžia tyrimo autorius, Oldenburgo universiteto (Vokietija) mikrobiologas Tomas Englehartas (Tom Englehardt). – Tai stebina turint omenyje, kaip lėtai tose bakterijose vyksta medžiagų apykaita. O juk tos konkrečios bakterijos nuosėdose egzistuoja jau apie 100 mln. metų."
Šie mikrobai dauginasi taip lėtai, kad kai kurie mokslininkai kelia klausimą, ar juos galima priskirti "gyvybei". Atradimas kvestionuoja ir gyvybės ribas.
"Klausiame savęs, ar tas bakterijas iš tiesų galime vadinti gyvomis? Jei jos dauginasi tik kas 10 tūkst. metų? Tai juk jau kažkokia zombio būsena, - komentuoja Bigelou okeanų mokslų laboratorijos (Meinas, JAV) tyrėja Bet Orkut (Beth Orcutt). – Apskritai, kuo giliau ieškome, tuo giliau randame. Klausimas – kur riba? Ne mažiau stebina ir kitas klausimas: iš kur organizmai tokiame gylyje gauna gyvybei reikalingos energijos? Ir kaip jiems pavyksta egzistuoti taip neįtikėtinai lėtai?"
Mokslininkai sutinka, kad šių stebėtinų organizmų egzistavimas Žemės gelmėse gali keisti uolienų, Žemės gelmių ir apskritai planetos chemiją. Anglies junginius naudojantys gelmių organizmai gali turėti įtakos ir anglies ciklams Žemėje.
To paties tyrimo autoriai rado ir grybų karalystės atstovų, bet gausiausiai tokiose gelmėse rasta virusų – po 10 vienetų vienam mikrobui. Tokius tyrimo rezultatus paskelbė Integruotos okeanų gręžybos programos mokslininkai Goldšmito geochemikų konferencijoje (Florencija, Italija).
"Virusai tokiame gylyje gyvuoja nepaprastai stabiliai, - pabrėžia tyrimo autorius, Oldenburgo universiteto (Vokietija) mikrobiologas Tomas Englehartas (Tom Englehardt). – Tai stebina turint omenyje, kaip lėtai tose bakterijose vyksta medžiagų apykaita. O juk tos konkrečios bakterijos nuosėdose egzistuoja jau apie 100 mln. metų."
Šie mikrobai dauginasi taip lėtai, kad kai kurie mokslininkai kelia klausimą, ar juos galima priskirti "gyvybei". Atradimas kvestionuoja ir gyvybės ribas.
"Klausiame savęs, ar tas bakterijas iš tiesų galime vadinti gyvomis? Jei jos dauginasi tik kas 10 tūkst. metų? Tai juk jau kažkokia zombio būsena, - komentuoja Bigelou okeanų mokslų laboratorijos (Meinas, JAV) tyrėja Bet Orkut (Beth Orcutt). – Apskritai, kuo giliau ieškome, tuo giliau randame. Klausimas – kur riba? Ne mažiau stebina ir kitas klausimas: iš kur organizmai tokiame gylyje gauna gyvybei reikalingos energijos? Ir kaip jiems pavyksta egzistuoti taip neįtikėtinai lėtai?"
Mokslininkai sutinka, kad šių stebėtinų organizmų egzistavimas Žemės gelmėse gali keisti uolienų, Žemės gelmių ir apskritai planetos chemiją. Anglies junginius naudojantys gelmių organizmai gali turėti įtakos ir anglies ciklams Žemėje.
(18)
(0)
(0)