Prof. Brianas Coxas: "Kelionės laiku nesunkiai įmanomos. Tiesa, be galimybės sugrįžti" (25)
Britų fizikos profesorius, dokumentinių serialų vedėjas ir popgrupės "D Ream" klavišininkas Brajanas Koksas (Brian Cox) įsitikinęs, kad kelionės laiku yra nesunkiai įmanomos. Tiesa, tik į vieną pusę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Anot šio mokslininko, Alberto Einšteino specialioji reliatyvumo teorija turėtų sudaryti sąlygas "kone visiškai laisvai keliauti laiku", bet tik į ateitį, o štai grįžti atgal būtų itin problematiška. Tam reikėtų erdvėlaikio kirmgraužos.
Pagal A. Einšteiną, kuo artimesniu šviesai greičiu judi, tuo laikas labiau lėtėja. Pavyzdžiui, iš Londono į Niujorką skrendančiam žmogui laikas sulėtės (tiesa, nepaprastai nedaug, nepajuntamai) žmogaus, likusio ant žemės, atžvilgiu.
"Esminis klausimas – ar galima sukurti laiko mašiną? – aiškina B. Koksas. – Atsakymas į esminį klausimą – taip. Tada būtų galima keliauti į ateitį. Praktiškai į bet kurį ateities momentą. Jei keliausi labai greitai, tavo laikrodis, lyginant su nekeliaujančių žmonių laikrodžiais, pradės eiti labai lėtai. Jei pasieksi šviesos greitį, tavo laikrodis eis taip lėtai, kad be vargo atsidursi ateityje po 10 tūkst. metų."
"O štai laiku grįžti atgal – grįžti į dabartį – būtų gerokai sudėtingiau, - pripažįsta fizikos profesorius. – Nors bendroji reliatyvumo teorija keliavimo laiku atgal galimybės neatmeta, keliautojui laiku reikėtų erdvėlaikyje susirasti kirmgraužą – du tolimus išlenkto erdvėlaikio taškus jungiančio kanalo."
"Daugelis fizikų tokia galimybe labai abejoja, - reziumuoja B. Koksas. – Stivenas Hokingas (Stephen Hawking) sustojo ties "chronologijos apsaugos numanymo" (angl. – chronology protection conjecture") – fizikos, kurios mes dar nesuprantame."
Pagal A. Einšteiną, kuo artimesniu šviesai greičiu judi, tuo laikas labiau lėtėja. Pavyzdžiui, iš Londono į Niujorką skrendančiam žmogui laikas sulėtės (tiesa, nepaprastai nedaug, nepajuntamai) žmogaus, likusio ant žemės, atžvilgiu.
"Esminis klausimas – ar galima sukurti laiko mašiną? – aiškina B. Koksas. – Atsakymas į esminį klausimą – taip. Tada būtų galima keliauti į ateitį. Praktiškai į bet kurį ateities momentą. Jei keliausi labai greitai, tavo laikrodis, lyginant su nekeliaujančių žmonių laikrodžiais, pradės eiti labai lėtai. Jei pasieksi šviesos greitį, tavo laikrodis eis taip lėtai, kad be vargo atsidursi ateityje po 10 tūkst. metų."
"O štai laiku grįžti atgal – grįžti į dabartį – būtų gerokai sudėtingiau, - pripažįsta fizikos profesorius. – Nors bendroji reliatyvumo teorija keliavimo laiku atgal galimybės neatmeta, keliautojui laiku reikėtų erdvėlaikyje susirasti kirmgraužą – du tolimus išlenkto erdvėlaikio taškus jungiančio kanalo."
"Daugelis fizikų tokia galimybe labai abejoja, - reziumuoja B. Koksas. – Stivenas Hokingas (Stephen Hawking) sustojo ties "chronologijos apsaugos numanymo" (angl. – chronology protection conjecture") – fizikos, kurios mes dar nesuprantame."
(29)
(0)
(5)