Lukas Valatka. Lietuviški palydovai - kodėl, visgi, tai naudinga Lietuvai?

Pataisysiu: LitSat-1 - KTU ir LKA projektas; Lituanica SAT-1 - originalus, savanorių komandos kuriamas palydovas.

Dėkui už žinutę, tekstą susijusiose vietose pakoregavome.

Kas tokio patrauklaus šiame projekte, jog būtų pritraukiami užsienio investuotojai? Lietuvos konkuravimas kosmoso pramonėje - mažai tikėtinas dalykas. Investicijos iš vidaus - realesnis variantas, juk mes, lietuviukai, niekada neregėjom tokių dalyku, tai nauja, įdomu, nematyta. O užsienio lietuviškais palydovais nenustebinsi. Naujų studijų programų kurimas technologijomis besidominčiam jaunimui - teigiamas dalykas, bet, vėl gi, realu, jog tokie specialistai bus greitai išrankioti užsienio gigantų. Sunku tikėti Lietuvos potencialu, žinant šalies turimus materialius ir nematerialius resursus bei konkurenciją kosmoso pramonėje. Vis gi, nors aiškios naudos ekonomikai nereikėtų tikėtis (atrodo, kad iš tiesų tuo abejoja ir straipsnio autorius), tai galėtų būti šviežio oro gūsis technologijomis besidominčiam žmonių tarpui.

Lituanica SAT-1 komanda susideda iš VšĮ "ĮIP", VU, invdividualių partnerių ir rėmėjų. Techninė dalis aprašyta čia (reiktų atnaujint): http://www.kosmonautai.lt/palydovas/ Tiesa, būtų smalsu pamatyt abiejų palydovų techninių sprendimų skirtumus, nes projekto ištakos ir inžineriniai pamatai yra Lituanica SAT-1, nuo kurio LKA, netikėtai ir nieko nepranešusi iš anskto, atsiskyrė.

Pritariu, kad visų pirma šie projektai yra naudingi morališkai, kaip stimulas jaunimui ir technologijų reklama apskritai. Projektai įrodo, kad Lietuvoje gavę išsilavinimą ir praktiką žmonės geba susitvarkyti su visu mišraus nestandartinio projekto gyvavimo ciklu (projektavimas, implementacija, integracija). Taipogi, tai gali ženkliai įtakoti ir studijų programas. Palydovų inžineriniais sprendimais galime nustebinti, šnekant tiek apie prototipinius sprendimus, tiek apie jau esamus ir paplitusius. Šioje srityje yra labai daug potencialo ir tai milžiniška niša įvairių specialybių Lietuvos specialistams. Tai vienas iš projektų, kur reikalingas intensyvus tarpdisciplininis bendravimas ir neišvengiamai įtraukiamas platus ratas žmonių. Toks poreikis savo ruožtu skatina bendradarbiavimą ir komunikaciją tarp specialistų bei institucijų. Taigi suma sumarium, tokie projektai naudingi moraliniu, technologiniu ir socialiniu aspektais. O finansinė nauda su laiku iš to ateitų su kaupu netiesiogiai. Svarbu, kad būtų finansavimas, tikėjimas ir palaikymas.

tai visgi kodel tai naudinga Lietuvai? ar tai taip pat butu naudinga kaip lietuviska operacine sistema, kurios nebutu galima paleist lietuvoje, nes ja sugebantys panaudot keli kompiuteriai butu uzsienyje? Lietuviskas GPS, kuriuo galetum naudotis tik kinijoj nusipirkes spec konverteri? ar lietuviskas procesorius, netinkantis nei vienam standartiniam lizdui? ar anglimi varomas lengvasis automobilis, nepraeinantis euro CO2 testu? o galbut kaip specializuota atomines energetikos lietuviska mokomoji knyga studentui, kuriu nieks neruosia, nes knygos nebuvo, o dabar knyga yra, tik elektrines ner?

, bet jau totalus bardakas gaunasi kur ką kas montuos ir kur paleidinės

Dėkui už pastabas. Išties, įdomu, kodėl gi kuriami 2 palydovai, o ne vienas bendras jungtinis. Galbūt greičiausiai dėlto, jog išsiskyrė tam tikros idėjos ir jų įgyvendinimas, tarp Vilniečių ir Kauniečių. Tai kaip supratau, abu palydovai tikrai bus leidžiami per NASA? Jeigu taip, kodėl ne per Europos Kosmoso Agentūrą - girdėjau, Latviai būtent taip ir darys.

Dar suspėt galima ir į jį. Kas ten žino...

Manau, pasiūlė geriausias sąlygas, dėl to. Be to, Orbital Sciences korporacijos Antares raketa (Cygnus kapsulė) gruodį skraidins krovinį į ISS, į kurią ir reikia nugabenti palydovus.

Galima, bet reikės atlikti jau suplanuotus veiksmus ir matyt nebus tiek daug laisvės saviems sprendimams kaip norėtųsi.

Sakyčiau "LitSAT-1 motyvai yra tokie patys, kaip Lituanica SAT-1". Lituanicos tikslai apibrėžti buvo dar praėjusią vasarą/rudenį. Sakinio struktūros žaismas. Lituanica SAT-1 buvo (nes jau kaip ir baigėsi kūrimo fazė) kuriamas savanorių kaip atviras (bet kas galėjo prisidėti) NEkomercinis projektas su tiklsu įtraukti kuo daugiau akademinės visuomenės. Galiu patikint, kad iš finansinės pusės nei vienas projekto narys šiame projekte negavo naudos, greičiau patyrė išlaidų (skambučiai, kelionės, partnerių parama ir pan.). Kūrimas vyko derinant su pirmaeiliais darbais ir atostogų metu. Pagrindinis variklis buvo idėja ir komandos dvasia.

Ir tokių "nedadarymų" ir neaiškumų daug. Čia ne masiniam vartojimui skirtas devaisas, dėl to nėra milijono vartotojų klaidom išgaudyt.

Tai čia savaime suprantama, kad visada taip būna, kai viskas prasideda nuo idėjos, o pinigais nė pas vieną nelyja. Taip pat gi buvo padaryta su ArduSat Kickstarter'yje.

Kionig, aš šioj diskusijoj nekuriu verslo plano. Tik išdėsčiau potnecialią naudą. Kažkiek pavyko įtraukt studentų. Pavyko sudomint rimtą akademinį sluoksnį.

iš vilniečių

Jo, paplušėjom

Kionig, dėl He-100 (5 psl. viršus): ftp://apollo.ssl.berkeley.edu/pub/cinema 06. Spacecraft->5. Low Rate Telemetry (UHF)->RadioConfigurationProgramManualV2_0.pdf Tai nereiškia, kad tas transyveris blogas, tiesiog už tokią kainą tikėjomės visko idealiai, bet gavom kaip visad:). O dabar papasakosiu kodėl kosminė elektronika kainuoja tūkstančiais eurų. Paprasčiausiai, ji yra išbandyta kosmose (ne konkreti plokštė, kurią perkam, bet lygiai tokia pat). Kitas dalykas, tai nėra masinis gaminys, todėl kaina maža negali būt, kad apsimokėtų. Ar mes galim pasidaryt savo kažką panašaus? Žinoma. Ne tik galim, bet jau ir darom. Tiesa, kas dėl ličio celių, tai jos irgi ne kažkuo ypatingos, standartinės, kaip ir į laptopų baterijas eina. Tiesiog į ISS negalim siųst betko, todėl pirkom iš tos partijos, kuri jau skrido kosmose. Mažiau popierizmo.

?

Dėl baterijų dabar tiksliai nepasakysiu, nežinau. O USB tai ten tik lizdas, paprastesnis sprendimas nei custom jungčių ieškot.