Gruodis Lietuvai bus įspūdingas - tapsime kosmine valstybe. Pirmą kartą istorijoje Lietuvą virš atmosferos atstovaus tikras, veikiantis dirbtinis kūnas - palydovas. Tiesa, kiek mažesnis, nei įsivaizduojate.

Palydovas priklauso nanopalydovų kategorijai. Šiuo atveju, nano reiškia ypatingai mažas. Pasigrožėti kūriniu buvo galima rugsėjo 2 savaitę Vilniaus katedros aikštėje. Užsukau, pamačiau, nežinau, ar nusivyliau, ar ne. Tikėjausi kažko monumentalaus, bet atsižvelgiant į savikainą ir duodamą nauda, tai visgi optimalus variantas tokiai kosmoso užkariautojai, kaip Lietuva.

Sukurtas nepriklausomos komandos, sudarytos iš inžinierių, mokslininko, buhalterių ir marketingo specialistų, šis susibūrimas yra vienas sėkmingiausių tokio tipo projektų. Visa tai atsirado lyg iš niekur – prieš pusę metų nebuvau net girdėjęs, jog lietuviai palydovus kuria. O šiandien laukiu nesulaukiu, kada gi išgirsime pirmuosius prezidentės žodžius aukštai virš debesų.

Bevaikštinėdamas „internetuose“ pastebėjau, jog daugelis yra nusivylę šiuo projektu – vieniems tai pinigų švaistymas, kitiems – vagystė, treti iš vis tai priima kaip akių dūmimą. Ką jau ir bekalbėti apie sąmokslo teorijas.

Norėčiau išsklaidyti šias miglas, pateikdamas keletą, mano nuomonę, svarių argumentų. LitSat-1 ir Lituanica Sat-1 palydovų kūrimas, paleidimas ir jų skriejimas virš žemės bus tikrai naudingas Lietuvos valstybei.

Naujų technologijų išbandymas, senųjų šlifavimas

Nanopalydovų kūrimas gerokai skiriasi nuo įprastų, standartinio dydžio palydovų kūrimo – naudojami smulkesni komponentai, standartinės operacijos (skrydžio koregavimas, aušinimas) vykdomos kiek kitaip.

Kadangi projektas susideda iš dviejų palydovų, LitSat-1 ir LituanicaSat – 1, tikslai šiek skiriasi, nagrinėjant konkrečiai kiekvieną iš jų.

LitSat-1, kurtas KTU ir LKA komandos, yra išleidžiamas į kosmosą atliks pjezoelektrinės palydovų orientacinės sistemos bandymus. Taip pati norima išbandyti keletą palydovinių sistemų, programinę įrangą, jutiklius. Tuo tarpu Lituanica SAT-1 – originalus palydovas, kurio kūrime aktyviai dalyvauja VšĮ Inovatyvūs inžineriniai projektai, bendradarbiaudama su Vilniaus universitetu.

LitSat-1 projekto pagrindinis uždavinys – išbandyti keletą mokslininkų sukurtų technologijų, esančių tik bandomosiose stadijose bei jas užpatentuoti. Kadangi mažųjų palydovų pozicija yra koreguojama naudojant virpesius bei besisukančias dalis, KTU mokslininkai sugalvojo gan praktišką būda kaip išvengti trinties tarp ratų ir laikančiųjų komponentų. Tai – puiki galimybė universitetui pagerinti savo prestižą bei reitingą pasauliniu mastu bei atrasti naują pajamų šaltinį. Daugiau apie tai – šiame straipsnyje.

Smagu, jog paleidus palydovą, išsibandysime ne tik esamas, bet ir naujas technologijas.

Paskatinimas jaunimui veikti

Kuo dar šis projektas įdomus? Manau, jog nuostabus paskatinimas jauniems žmonėms siekti tikslų savarankiškai. Pamirškite tą valstybę ir visą biurokratiją. Niekas už jus nieko nepadarys, turite veikti patys. Steikitės, junkitės, kurkite.

LitSat komandą nesudarė aukščiausio lygio inžinieriai, remiami Lietuvos valstybės. Tai – idėjos vardan besidarbuojantys piliečiai, universiteto darbuotojai, mėgėjai.

Taip pat – tai didžiulis paskatinimas jaunimui stoti į technologinius mokslus. Juk teisė ar vadyba nepadės užkariauti kosmoso. Būdami ekonomistu, nekursite lėktuvų ar robotų. Tokio tipo mokslai – tai užburtas ratas. Vis tas pats per tą patį. Nieko naujo, vien senos atbukusios problemos ir jų sprendimas. Krizė? Problema. Sprendimas? Rastas. Vėl krizė. Problema. Ir taip toliau.

Kadangi NASA rimtai susidomėjo mažųjų palydovų galimybėmis, iš šios institucijos atsirado daugybė studijų programų JAV, susijusių būtent su kubinių, mažųjų palydovų gamyba. Jauni žmonėms nuoširdžiai susidomėjo šia sfera – vis daugiau pasirenka aviacijos ir kosmoso inžinerijos studijas.

Kodėl nanopalydovai turėtų patraukti ir patraukia studentų dėmesį? Pirma, tokių palydovų kūrimas galimas universiteto laboratorijose. Tai lemia jų dydis. Taip pat, kadangi palydovai maži, prie vieno tokio projekto dirba mažesnė žmonių grupė, tad kiekvienas atskiras individas gali visiškai atsiskleisti ir apčiuopti realų indėlį į programą. Nevertėtų pamiršti, kad jų kūrimas yra santykinai pigus – vieno palydovo kaina tesieka 50 tūkstančių JAV dolerių, o kartais ir mažiau (palyginimui, įprasto dydžio palydovo kaina siekia net keletą milijonų JAV dolerių).

Palydovų iškėlimas ir visi reikalai, susiję su LitSat ir Lituanica SAT-1 pakels jaunų žmonių, studentų nuotaikas ir galbūt leis pažvelgti į kūrybą ir inžineriją kitu kampu.

Kosmoso pramonė Lietuvoje

Lietuva niekada nebuvo viena iš stipresnių rinkos žaidėjų kosmose pramonėje, ar bent jau turinti svaresnį potencialą. Turime tenkintis keletu įmonių, gaminančių optinius elementus (lęšius, kt.) bei kitus gan svarbius elementus.

Iš tiesų nanopalydovų bumas sukėlė kosmoso pramonės augimą visame pasaulyje. LitSat projektas turėtų pritraukti ne tik investuotojų komponentų gamybai Lietuvos kosmoso programai, bet ir sukelti vietinį susidomėjimą, norą investuoti į šią gan patrauklią sritį, kurioje yra puiki galimybė konkuruoti ir pasiekti savo.

Jeigu ateityje Lietuva iškels ne vieną, bet kelis palydovus, technologijų įmonės mūsų šalyje galėtų gaminti tam tikrus brangius komponentus, reikalaujančius ne gamtinių, bet protinių išteklių, kurių mūsų šalyje yra nemažai. Svarbiausia, specialistai galėtų mokytis iš jau prisidėjusių prie pirmųjų palydovų gamybos, įgauti vertingos patirties čia pat.

Kas be ko, tai ypač naudinga ekonomikai, nes pinigai cirkuliuos šalies viduje.

Tuo pačiu tai skatintų jaunimą likti šalyje, neemigruoti už jūrų marių. Tai bus puiki galimybė baigus inžinerinius, gan paklausius mokslus, likti šalyje ir prisidėti prie jos augimo. Netgi baigti studijas čia pat, atsiradus naujoms studijų programoms su realią patirtį turinčiais dėstytojais.

Akivaizdus pavyzdys tokio tipo strategijos – tai Montpelerio universitetas Prancūzijoje. Jau sukūrusi keletą nanopalydovų šalies atstovavimui kosmose, institucija planuoja atidaryti technologijų slėnį nanopalydovų gamybai. Pats universitetas, kadangi turi nemažai patirties tokio tipo palydovų kūrime, suteikia itin patrauklias sąlygas investuotojams – universitetas pradeda pasirašinėti sutartis su vietinėmis bei užsienio kompanijomis, jog ruoš kvalifikuotus darbuotojus darbui su nanopalydovų įranga, surinkimu, detalių projektavimu ir gamyba.

Būtų nuostabu, jei KTU pasektų Montpelerio universiteto pėdomis, atidarytų tyrimų ir pramonės centrą šalia. Faktai rodo, jog nanopalydovų sfera gali atnešti daug gerų naujienų šalies ekonomikai, – o juk Lietuvai kaip tik to ir reikia.

Taigi, Lituanica yra ne tik grupė žmonių, susibūrusių nuveikti kažką svajingo. Tai paskatinimas žmonėms, paskatinimas keistis. Galbūt tai patrauks užsienio valstybių dėmesį, galbūt pagaliau iškelsime save kaip rimtesnę konkurentę rinkose. Taip pat, tai paskatinimas planuoti, mąstyti, kurti. Tai ženklas, jog kiekviena idėja yra vienaip ar kitaip verta įgyvendinimo – ir viskas priklauso tik nuo pačio žmogaus.

Komentarai (39)