Lukas Valatka. Lietuviški palydovai - kodėl, visgi, tai naudinga Lietuvai?

Atstumas ne problema, ypač šiais laikais. Svarbiau buvo žmonių iniciatyva. Kadangi į projektą specialiai nebuvo kvietimo ir žmonių niekas nekuravo, išliko tik motyvuoti ir savarankiški žmonės. Daugiau pasitikėjimo savim ir idėjos!

, atstumas, žinoma, kad ne problema. Tada labiau būna su laiku problema, kad reikia spėti ir ten, ir dar kai kur. Nors ir tas įmanoma. Jei niekas nekuravo, kažkaip keista tada. Įdomu kaip pats prisidėjai prie komandos tada? Kaip čia pasakius, juk pašaliniam žmogui "atėjusiam iš gatvės" nebus duodamas pajalnikas iškart į rankas, ar koks nors CAD braižymas ir projektavimas. Neaišku, kas kuo užsiima ir kas ką geriausiai žino savo srityje. Kad išliko motyvuoti ir tuo suinteresuoti žmonės tai puiku. Manau, kad neturėtų trūkti iniciatyvių žmonių. Tie, kurie iš tikrųjų domisi ir kažką žino radijoelektronikoje, CAD projektavime, programavime ar kitoj srity, tikrai turi žinoti dėl ko nori prisidėti į komandą. Savarankiški žmonės, žinoma, taip pat gerai, kad patys žino, domisi, bet greičiausiai pagrindinis dalykas yra darbas komandoje, o dirbti komandoje yra visai kitas dalykas, nei dirbti vienam savarankiškai P.S. Tie moduliai tai tikrai belekiek kainuoja Manualas tikrai jau toks savotiškas DIY rašytas entuziasto Visų pirma, norint patiems pasidaryti reikia išmanyti tuos dalykus Ir ne šiaip būti ten sulipdžiusi kokį vieną kitą siustuvėlį FM bangų, o jau rimtai padirbėti ir neabejoju, kad yra ką ten veikti.

Savarankiškumas komandoje yra auksinė vertybė. Nemaišyk savarankiškumo su gebėjimo bendradarbiauti stoka. Savarankiškam žmogui duosi užduotį ir, jei reiks, jis pats komandas susiburs, susiieškos info ir atliks tai, ką reikia, ir pateiks išvadas.

Va būtent, kad čia toks projektas buvo, kai sakai "noriu dalyvaut" ir gauni pajalnyką į rankas. Tik iš kelių šimtų susidomėjusių liko gal penki (skaičiuojant inžinierius ir programuotojus). Ir išvis, gyvai susitikom vos ne po pusmečio, nes vieni Nasoj sėdėjo, kiti, kap ginga, Anglijoj. Per micro USB ten išvestas paprastas USB nuo proco ir uart'as per tą papildomą jungtį. Tiesiog taip sugalvojom. Dėl baterijų, tai ne mano dalis ir nelabai žinau. Aplink žemę palydovas apskrenda per 90 min., kažkiek būna šešėlyje, kažkiek ant saulės. O šiaip taicenergijos biudžetas neigiamas - vienu metu negalim visko įjungt ir palikt. Stengsimės palikt įjungtą švyturį, o su kitom sistemom žiūrėsim pagal situaciją.

Na tai savaime suprantama, kad savarankiškas žmogus t.y. toks kuris žino ir išmano savo dalyką, tame turi jau solidžios patirties ir gali atlikti įv. sprendimus ar strategijas įgyvendinti. Apskritai toks savarankiškumas, kitaip tariant, yra lyderystė. Na ne kiekvienas gali būti tokiu lyderiu ir burti komandas, kurių jam čia tuo pat reikia, kad už jį atliktų visą darbą. Tiesa, tokiu atveju paprastai darbas yra apmokamas ir niekas nesiverš jei nepasiūlysi atlygio už tai, ir dar ne bet kokio atlygio. Taip kad negali būti taip, jog visi atėję būtų vienareikšmiški lyderiai ar savarankiški žmonės. Aš tą darbą įsivaizdavau taip, kad susirenka visi žmonės. Pasidalina idėjomis, aptaria jas kaip būtų galima įgyvendinti. Po aptarimo skirstosi darbais, kas kam prie širdies ir tada dirba. Nebent darbas būtų labai jau sudėtingas ir dar papildomai reikalaujantis tos srities specialistų, kad praplėstų dalinę komandą. Kažkaip toks atvejis nelabai žinomas man, arba aš jau gerokai atsilikęs Bet kad toks dalykas įmanomas tai neabejoju. P.S. Surinkti komandą nėra jau toks paprastas dalykas kaip atrodo.

kosmonautai.lt yra nuoroda "komanda" ten bendrai parašyta ką Gintautas darė.

Mat ne visi registruojasi tikruoju vardu ir pavarde tad kažkoks paslaptingumas išlieka. Na dėkui, dabar žinosim

Na taip, daugiausia energijos reikis siųstuvams - švyturiui, helium'ui, balso kartotuvui. Dėl plokščių rinkimo tai turėjom visą LT-LABS mūsų paslaugoms, su visais ten pick and place, krosnim ir kuo tik nori. Kai ką rinkom automatiškai, kai ką rankom. Iš tikrųjų, tai rankomis patikimiau susilituoja, tos mašinos daugiau serijinei gamybai skirtos, o ir tai pataisyt reikia po to.

Žinoma, įmanoma ir rankomis sulituoti, bet kai reikia rankomis ir pincetu rankioti SMD elementus tai didelio malonumo nėra. Ir kai juos dar reikia padėti tiksliai su nedrebančiomis rankomis. Po to dar sulituoti tiksliai, kai būna, kad kreivai padėjęs užlitavai ir pasiliko taip, tai taisyti po to jau nėra lengva. Ir kaip žiūriu ten pvz varžos ir kondensatoriai yra 805 tipo dydžio. Tai su tais dar pusė bėdos lituoti rankomis. Kai reikėtų paiimti kokio 603 dydžio - hemarojus. Kaip mačiau ant plokštės yra keletas QFN mikruškių, tai rankomis sulituoti įmanoma, bet rizikinga. Reikia būtų "atmušus" rankas. Jei staklės fuflina, tai turbūt reikia jas derinti. Įdomu kelių sluoksnių darėtes? Mažiausiai 4? Ir FR4 tekstolitas? Nes matau, gana viskas gerai padaryta. Metalizuotos auksu. Ir, be to, o kokie reikalavimai yra palydovo švarumui? Riebaluotomis rankomis ir pilna įvairiausių dulkių surinktą palydovą neleistų dėt į raketą ko gero..

LKA net gintaro gabalą įkišo. Nesidomėjau, ar su inkliuzais O šiaip ne į kitą planetą siunčiamas daiktas, jautrių detalių nėra, tad clean-room'o sterilumo nereik.

Paprastos FR4, dvisluoksnės, švininis lydmetalis (dėl patikimumo). Švarai reikalavimų nėra kažkokių labai, tiesiog spiritu nuvalėm. QFN puikiai lituojasi rankom, didesnė rizika su staklėm daryt. Staklėm litavom rezistorius, kondensatorius, nes jiem tikslumo nereikia ir jų gan daug. Korpusas ten 0603, tokį ir rankom lituojam laisvai. Tik patogiau karštu oru, nei lituokliu.

Paprastos FR4, dvisluoksnės, švininis lydmetalis (dėl patikimumo). Švarai reikalavimų nėra kažkokių labai, tiesiog spiritu nuvalėm. QFN puikiai lituojasi rankom, didesnė rizika su staklėm daryt. Staklėm litavom rezistorius, kondensatorius, nes jiem tikslumo nereikia ir jų gan daug. Korpusas ten 0603, tokį ir rankom lituojam laisvai. Tik patogiau karštu oru, nei lituokliu.

. Dėl litavimo tai žiūrint kiek esi patyręs ir kokius įrankius turi. Dar klausimas, o ko jau ten tam palydovui prireikė labai ypatingo aviacinio aliuminio? Realiai jam negresia ten kažkokios didelės deformacijos, kurias sukeltų išorinės jėgos.

Tiesiog yra griežti reikalavimai korpuso išmatavimams ir stabilumui. Bandėm Lietuvoje išlankstyt korpusą, bet neatitiko standartų. Atrodo paprastas reikalas, bet kai pradedi daryt, pasidaro ne paprastas:). Aviacinis aliuminis yra gerai, paimi į ranką plokštelę, tai atrodo medžiaga kaip iš kito pasaulio, plona, lengva, o sulenkt neina.

Aaa, jei griežti, tad kitos išeities nėra matyt. Būtų fantastika jei būtų galima panaudoti kokį anglies pluoštą - bet greičiausiai nepigus malonumas būtų Beje, kaip išsprendėt klausimą su sandarumu kai viską surinkote? Tas aliuminio karkasas kaip iš nuotraukų mačiau yra anoduotas? Korpusas, elektronika ir visi kiti moduliukai, kai viskas surinkta į vieną kubą varžtais ir stoveliais tarpusavyje. Varžtams klijus naudojot, kad kratymo metu neatsisuktų ir nepradėtų ten niekas barškėt?

Sandarumo nereikia. O varžtus klijavo Vytenis, mačiau. Kratymo bei vakuumo testus irgi darėm VGTU, atradom kill-switch defektą. Paprasčiausiai pastrigdavo jungiklis, atsakingas už palydovo įjungimą po paleidimo.

Dar pagalvojau, kad metalinį korpusą būtų galima šiandien išspausdinti 3D spausdintuvu, kuris gali spausdinti metalu. Gal ateityje tai prasimuš nes pati NASA testuotaja 3D spausdinimą ir spausdina ten visokius raketų variklių detales. Dar vienas įdomumas laukia, kad į ISS turės kažkada nuskraidinti 3D spausdintuvą. Bus įdomu ką gero iš jo ten išpeš. To kertinio jungiklio defektas baisiausias košmaras, jei jis nesuveiktų tada kai reikia Kokius dar testus darėte Lietuvoje? Koki nors šiluminį laidumą stebėjote termovizinėmis kameromis? Nors kosmose apskritai problemos su šiluma ir jos atidavimu, jeigu ten kas nors labai jau kaista. Gal žinai ar tokius palydovus tikrina perkrovoms? Nes pvz startuojant raketai ten veikia gana nemažos perkrovos. Kokia nors radiacija nešvytinot? P.S. Kažkaip man netikėta, kad tokiems palydovams nereikia jokio sandarumo Kažkur jau buvau labai nusižiūrėjęs YouTube tų nanopalydovų labai kruopštų surinkimą. O čia atrodo, kad ant stalo surinkai, pas save padarei keletą testų ir jei niekas neatsikratė - siunti į ISS

Na, sandarumo reikia nebent nuo išorės poveikio apsisaugot arba išlaikyt slėgį viduje. Tokio poreikio šiuo atveju nėra. Nesu tikras, ar šiluminis modeliavimas buvo atliktas. Buvo planų. Perkrovos kroviniui sąlyginai nėra didelės. Jei jau žmonės jas atlaiko, tai chip'as atlaikys tuo labiau

O kaip su magnetinių laukų įtaka palydovui? Šiuo klausimu kažką apgalvojot? Dėl perkrovų sąlyginai. Kadangi visas palydovas ~1,3 kg sveria, tai 10 kartų didesnės perkrovos kaži ar padarys įtakos. Tik šiaip domėjausi ar išvis daromi tokie testai panašiai įrangai. Beje, rašyta, kad yra įmontuotas akselerometras. Pakilimo metu viską matuos? Ir kaip elgsis nesvarumo būklėje t.y. duos naudingų matavimų skrendant orbita?