Zauropodai (lot. Sauropodomorpha) – didžiausi iš visų kada nors buvusių sausumos gyvūnų. Jie gyveno juros ir kreidos periodais. Mažiausi iš šių milžinų buvo 10 m ilgio, o didžiausi – iki 38 m. Jiems buvo būdinga nedidelė galva, ilgas kaklas, storos kojos, žemas kūnas.

Viename iš savo paskelbtų straipsnių Jan'as Werner'is su kolega Koen'u Stein'u iš Bonos universiteto aprašė naują metodą, kaip nustatyti kaulinio audinio tankį ir tuo pačiu palyginti zauropodų duomenis su kitų stuburinių žinduolių duomenimis. Nors zauropodų kaulų struktūra ir atitinkamų audinių tankumas buvo panašus į daugelio šiandienos žinduolių, tačiau rezultatai nepatvirtina, jog zauropodai buvo endoterminiai gyvūnai. Endoterminis procesas charakterizuoja procesą arba reakciją, kuri sunaudoja energiją (šilumos pavidalu), t.y. gyvūnai šilumą išspinduliuoja į aplinką, panašiai kaip žmonės.

Kitu straipsniu nagrinėjama zauropodų reprodukcija (dauginimasis). Čia Werner'is su kolege Griebeler iškelia hipotezę, kad aukštas reprodukcijos lygis prisidėjo prie didelių dinozaurų gigantizmo. Jie ištyrė, jog daugumos dinozaurų dauginimosi modelis buvo panašus į šiuolaikinių roplių bei paukščių. Tačiau, priešingai negu pagal ankstesnių tyrimų prielaidas, Mainco mokslininkų skaičiavimai nepatvirtino hipotezės, kad dideli dinozaurai būtų padėję didelį kiekį kiaušinių.

Taigi, kol kas mokslininkai nepriėjo galutinių vieningų išvadų apie šiuos unikalius gyvūnus. "Džiaugiamės, jog šis tyrimas laisvai prieinamas ne tik kitiems mokslininkams, bet ir zauropodų gerbėjams", - sakė dr. Eva Maria Griebeler.

Komentarai (0)