Ar teks lietuviams ateityje misti žiogais? (4)
Statistikos departamentas skelbia, kad nuo 2000-ųjų maistas Lietuvoje vidutiniškai pabrango dvigubai. Jungtinių Tautų organizacija jau paskelbė, kad su alkiu galima kovoti valgant vabzdžius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Maisto brangimas
Statistikos departamento duomenimis, 2000 metais Lietuvoje iš viso buvo užauginta augalininkystės produkcijos už 2709,4 milijono litų. 2013 metais ši suma išaugo iki 5665 milijonų litų – dvigubai. Nors pasiūla išaugo dvigubai, tačiau tiek padidėjo ir iš šios produkcijos gaminamo maisto kaina.
Svarbu ir tai, kad per pastarąjį dešimtmetį gyventojų Lietuvoje mažėjo, jų perkamoji galia neaugo taip sparčiai, kaip kilo kainos. Šalyje taip pat svarbus yra energijos kainų veiksnys, kuris gali smarkiai padidinti maisto pramonės kaštus.
Lietuvos agrarinio ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys maisto produktų kainų augimą vadina dėsningu reiškiniu. „Esame bendroje Europos Sąjungos rinkoje, kurioje vyksta kainų suartėjimo procesas“, – sakė pašnekovas.
„Eurostato“ duomenimis, maisto produktų kainos Lietuvoje sudaro 75% ES maisto kainų vidurkio. Mėsos kainos mūsų šalyje sudaro 63% europinio vidurkio, grūdų kainos – 75%, pieno – net 90%. „Pieno kainomis mes susilyginome su Vokietija ir Olandija“, – komentavo A. Gapšys.
Baltijos šalių gyventojai maistui išleidžia iki 50 % pajamų
Dauguma Baltijos šalių gyventojų maistui išleidžia iki 50 procentų savo pajamų, rodo tyrimas, kurį atliko kompanija GfK ir portalas „Nozare.lv“.
Lietuvoje ir Estijoje iki 50% pajamų maistui išleidžia 53% apklaustųjų, Latvijoje – 48%. 25% pajamų maistui išleidžia 19% Latvijos ir Lietuvos gyventojų ir 18% estų. Iki 75% pajamų maistui išleidžia 19% Latvijos gyventojų, 18% estų ir 17% apklausoje dalyvavusių lietuvių.
Jungtinių Tautų pasiūlymas
Jungtinės Tautos (JT) pasiūlė naują būdą, kaip kovoti su alkiu ir kartu su aplinkos užterštumo mažinimu. Valgomų vabzdžių programos ataskaitoje teigiama, kad žiogai, skruzdės ir kiti vabzdžiai turėtų būti auginami žmonių maistui.
Biologai teigia, kad vabzdžiai, pavyzdžiui, kai kurie vabalai, skruzdės, svirpliai ir žiogai, baltymingumu prilygsta liesai raudonai mėsai ir žuviai. Norint gauti kilogramą valgomos vabzdžių masės, reikia vidutiniškai dviejų kilogramų pašaro. Palyginimui, norint užauginti kilogramą galvijų mėsos, reikia aštuonių kilogramų pašaro.
Pagal JT valgomų vabzdžių programą tiriamas ir voragyvių, tokių kaip vorai ir skorpionai, tinkamumas maistui.