Tyrėjai: vien mūsų galaktikoje – 100 mln. planetų, kuriose turėtų karaliauti gyvybė (3)
Naujo tyrimo rezultatai byloja, kad vien Paukščių Tako galaktikoje turėtų būti apie 100 mln. planetų, kuriose karaliauja gyvybė, informuoja "UniverseToday.com". Tad tyrėjai medžiagos ir darbo lyg ir neturėtų pritrūkti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bėda ta, kad tie pasauliai yra nežmoniškai toli.
"Iš vienos pusės, labai mažai tikėtina, kad visatoje esame vieni, - samprotauja tyrimo autorius, Teksaso universiteto (JAV) profesorius Louisas Irwinas. – Kita vertus, mes, ko gero, esame taip toli nuo gyvybės, kuri pasiekusi bent žemiškosios gyvybės lygį, kad kontaktas su išsivysčiusiomis svetimeivių formomis netolimoje ateityje yra beveik neįmanomas."
Tokius skaičius tyrėjai gavo išanalizavę daugiau kaip 1 tūkst. egzoplanetų metrinius duomenis (temperatūrą, tankį, cheminę sudėtį, amžių ir nuotolį nuo gimtosios žvaigždės). Tokiu būdu L. Irwino vadovaujama tyrėjų grupė sudarė "biologinio sudėtingumo indeksą" (BSI), kurio skalė apima įverčius nuo 0 iki 1. Indeksas išvestas remiantis "savybių, kurios svarbios sudėtingų daugialąsčių organizmų egzistavimui, skaičiumi".
Priimdami sąlygą, kad Jupiterio palydovas Europa yra rimtas kandidatas į gyvybės lopšį, tyrėjai nustatė, kad 1-2 proc. visų egzoplanetų BSI būtų didesnis nei Europos. Tuomet išeitų, kad jei Paukščių Take skrieja apie 10 mlrd. žvaigždžių, kurios turi, pavyzdžiui, vidutiniškai tik po 1 planetą, būtų bent 100 mln. planetų, tinkamų gyvybei.
Žinoma, nėra jokios garantijos, kad sudėtinga gyvybė egzistuoja nors viename iš tų pasaulių. Tačiau tai reiškia, kad sąlygos tuose pasauliuose gali būti tinkamos gyvybei. "Be to, - priduria mokslininkai, - nereikia manyti, kad kiekvienoje iš tų 100 mln. planetų gyvybė bus protaujanti. Tiesiog ten galėtų egzistuoti gyvybė, sudėtingesnė už vienaląsčius."
Aukštu BSI indeksu pasižyminčios jau atrastos egzoplanetos yra gana toli (viena artimiausių – už 20 šviesmečių esanti žvaigždė Gliese 581 ir ją supančios planetos).
"Beje, didesnį BSI indeksą turinčios planetos yra didesnės, šiltesnės ir senesnės už Žemę, - pridūrė L. Irwinas. – Tad sudėtingų gyvybės formų paieška griežtai tik Žemės tipo planetose būtų tik žemiškajai gyvybei artimų atmainų paieška. Gyvybė visatoje gali būti kur kas įvairesnė."
"Iš vienos pusės, labai mažai tikėtina, kad visatoje esame vieni, - samprotauja tyrimo autorius, Teksaso universiteto (JAV) profesorius Louisas Irwinas. – Kita vertus, mes, ko gero, esame taip toli nuo gyvybės, kuri pasiekusi bent žemiškosios gyvybės lygį, kad kontaktas su išsivysčiusiomis svetimeivių formomis netolimoje ateityje yra beveik neįmanomas."
Tokius skaičius tyrėjai gavo išanalizavę daugiau kaip 1 tūkst. egzoplanetų metrinius duomenis (temperatūrą, tankį, cheminę sudėtį, amžių ir nuotolį nuo gimtosios žvaigždės). Tokiu būdu L. Irwino vadovaujama tyrėjų grupė sudarė "biologinio sudėtingumo indeksą" (BSI), kurio skalė apima įverčius nuo 0 iki 1. Indeksas išvestas remiantis "savybių, kurios svarbios sudėtingų daugialąsčių organizmų egzistavimui, skaičiumi".
Priimdami sąlygą, kad Jupiterio palydovas Europa yra rimtas kandidatas į gyvybės lopšį, tyrėjai nustatė, kad 1-2 proc. visų egzoplanetų BSI būtų didesnis nei Europos. Tuomet išeitų, kad jei Paukščių Take skrieja apie 10 mlrd. žvaigždžių, kurios turi, pavyzdžiui, vidutiniškai tik po 1 planetą, būtų bent 100 mln. planetų, tinkamų gyvybei.
Žinoma, nėra jokios garantijos, kad sudėtinga gyvybė egzistuoja nors viename iš tų pasaulių. Tačiau tai reiškia, kad sąlygos tuose pasauliuose gali būti tinkamos gyvybei. "Be to, - priduria mokslininkai, - nereikia manyti, kad kiekvienoje iš tų 100 mln. planetų gyvybė bus protaujanti. Tiesiog ten galėtų egzistuoti gyvybė, sudėtingesnė už vienaląsčius."
Aukštu BSI indeksu pasižyminčios jau atrastos egzoplanetos yra gana toli (viena artimiausių – už 20 šviesmečių esanti žvaigždė Gliese 581 ir ją supančios planetos).
"Beje, didesnį BSI indeksą turinčios planetos yra didesnės, šiltesnės ir senesnės už Žemę, - pridūrė L. Irwinas. – Tad sudėtingų gyvybės formų paieška griežtai tik Žemės tipo planetose būtų tik žemiškajai gyvybei artimų atmainų paieška. Gyvybė visatoje gali būti kur kas įvairesnė."
(60)
(4)
(56)