Kad ir koks didelis būtum, visada atsiras didesnių – šios taisyklės nežinojo vienas Meksikos įlankoje ramiai sau plaukiojęs ryklys. Jį, vienu kąsniu prarijo gigantiška žuvis.

Neseniai internetinėje svetainėje „Youtube“ paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip ties Floridos krantais buriuojantiems žvejams, ant kabliuko užkimba virš metro ilgio ryklys. „Tai bent laimikis“ – pagalvotumėte, tačiau neskubėkite... Aplink nelaimėlį ratus ima sukti už jį kur kas didesnė žuvis – giljotininis guperis (ang. goliath grouper). Tiesą sakant, šis žvėris labiau panašus į plaukiojančią Godzilą, nei tarp rifų šmirinėjančią žuvelę.

Giljotininis guperis (lot. epinephelus itajara), dar vadinamas žydžuve yra didžiausia rifinė žuvis Atlanto vandenyne. Jos ilgis gali siekti apie 3 metrus, o didžiausias pagautas šios rūšies atstovas svėrė net 363 kilogramus. Šią žuvį saugo griežti Floridos gamtosaugos įstatymai, o užfiksuoti tokį didelį gruperį pavyksta tik nedaugeliui.

Vis dėlto, internetinės svetainės vartotojui „Gimbb14“ tai padaryti pavyko su kaupu. Ties „Bonita Springs“ miestelio krantais Meksikos įlankoje, jis turėjo galimybę ne tik nufilmuoti milžinę, tačiau ir padovanoti jai savo pietus su visu valu.

Vaizdo įrašą galite pasižiūrėti žemiau:

Didieji atlantiniai gruperiai yra didžiulės Atlanto žuvys, gyvenančios sekliuose tropiniuose vandenyse tarp koralų, maždaug 5-50 m gylyje. Jos sutinkamos Atlanto vandenyne, nuo Floridos iki Bahamų, daugiausiai Karibuose, taip pat beveik palei visą Brazilijos pakrantę ir Azorų salose, kur šios žuvys vadinamos mero. Kartą tokią žuvį pavyko pagauti prie Masačiusetso valstijos pakrantės. Rytinėje Atlanto dalyje didieji gruperiai gyvena palei Kongo ir Senegalo krantus.

Išaugti šie meitėliai gali iki išties gluminančių gabaritų: ilgis – iki 3 metrų, svoris – iki 360 kg. Rekordinis egzempliorius yra užkibęs prie Fernandinos paplūdimio Floridoje (JAV), o svėrė 309 kg. Žuvis pagauta 1961 m. Įprastai šios "žuvytės" suaugusios sveria apie 180 kg. Šių žuvų mėsa yra labai skani, todėl žvejai tokiu laimikiu labai džiaugdavosi. Kadangi gruperiai yra smalsūs ir iš prigimties visai nebaikštūs, žvejams juos suvilioti nėra taip sunku.

Be to, šios milžiniškos žuvys neršia didžiuliais būriais, o į savuosius neršto plotus sugrįžta preciziškai tiksliai – it pagal šveicarišką laikrodį, tad nerštavietėse šios žuvys būna gana pažeidžiamos. Kol nebuvo uždrausta gruperių žvejyba, jų populiacija buvo ženkliai sumenkusi. Dabar žvejoti didžiuosius atlantinius gruperius draudžiama, nes rūšis pripažinta nykstančia. JAV tokių priemonių ėmėsi 1990 m., Karibų šalys – 1993 m. Per tą laiką rūšies populiacija gausėja, tačiau šios žuvys auga gana lėtai, ir sulaukti ankstesnių šios žuvų rūšies populiacijos mastų teks dar negreitai.

Didieji atlantiniai gruperiai minta vėžiagyviais, kitomis žuvimis, aštuonkojais, jaunais jūrų vėžliais, rykliais ir barakudomis.

Manoma, kad šios žuvys yra tam tikros atmainos hermafroditai – gimsta vyriškos lyties, tačiau vėliau lytis pasikeičia į moterišką. Tokia lytinė branda būdinga daugeliui gruperių, tačiau tai nėra patvirtinta didžiųjų atlantinių gruperių atveju. Patinai lytiškai subręsta 4-6 metų ir būna mažesni už pateles, kurios brandą pasiekia 6-8 metų.

O čia – kadrai, kuriuose užfiksuotas vienas didesnių žvejams užkibusių egzempliorių.

Komentarai (1)