Baisiausias planetos miestas, kuriame vis dar yra gyventojų (6)
„Homsas yra siaubo miestas“, – apie Sirijos konflikto nukankintą vietą kalba čia gyvenantys žmonės. Sunku patikėti, kokias kančias patiria vadinamojo „revoliucijos lopšio“ gyventojai. Nesibaigiančio valdžios ir sukilėlių kovos jų gyvenimus pavertė košmaru, rašo „The Guardian“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pastaruosius kelis mėnesius Homso mieste buvo ramu – iš dangaus ant galvų nekrito bombos ir negriaudėjo sprogimai. Žmonės ėmė drąsiau eiti į gatves, atsidarė anksčiau veikę restoranai.
Tačiau spalio pradžioje Homsą vėl sukrėtė, kaip manoma, prieš prezidento Basharo al-Assado valdžią kovojančių sukilėlių surengtas išpuolis – prie mokyklos nugriaudėjo du galingi sprogimai.
Tai buvo viena kruviniausių atakų per ilgą laiką. Žuvo 41 iš mokyklos namo ėjęs vaikas, daugiau nei 56 buvo sunkiai sužeisti.
Tokių atakų prieš civilius per ketverius metus trunkantį konfliktą buvo surengę abi pusės, tačiau dar niekada tiesioginiu jų taikiniu nebuvo tapę vaikai.
Šiuo brutaliu žingsniu prieš kelis mėnesius iš Homso išvyti sukilėliai tarsi pranešė, kad rankų jie dar nenuleido. O žmonės vėl liovėsi tikėti, kad griuvėsiais virtęs jų miestas greitai atgims, o jie galės be baimės vaikščioti gatvėmis. Namo grįžti pavojinga Adnanas Azzamas nebeturi darbo. Kiekvienas jo buto esančio Homso senamiestyje kambarys paženklintas karo randais: buvusio jo vaikų miegamojo sienoje matyti didžiulė sprogmens palikta skylė, o spintos, stovinčios prabangioje svetainėje, stalčių nebėra. Jie buvo sukapoti ir sudeginti sukilėlių, kurie buvo užvaldę A.Azzamo šeimos butą. Įsibrovėliai gamino maistą ant laiptinėje įkurto lauželio. Dabar ten ant baltos sienos aiškiai matoma juoda degėsių dėmė. Prie šio daugiabučio esančioje gatvėje ant kiekvieno stulpo iškabinti grėsmingi ženklai. Jie įspėja, kad į savo namus grįžtantys gyventojai saugotųsi čia paliktos amunicijos ir ginklų – bombų, raketų, granatų. Visi šie ginklai buvo naudojami kovai su B. al-Assado režimu. „Laikykitės atokiai, nelieskite ir perspėkite kitus, jei pamatysite kažką iš šių ginklų“, - pranešama plakate. Pats A.Azzamas yra vienas iš kelių dešimčių žmonių, kurie į miestą grįžo B.al-Assadui įvykdžius sukilėlių evakuaciją iš Homso. Jis kartu su kitais konflikte nedalyvaujančiais žmonėmis dvejus metus slėpėsi gretimame miestelyje. Konflikto žala – milžiniška „Mano butas yra geresnės būklės nei bet kuris kitas, - tikina A.Azzamas. - Kovotojai daugiausiai gyveno daugiabučio pirmajame aukšte, kad apsisaugotų galimų bombardavimų. Čia buvo gražus rajonas. Dėl visko kaltinti reikia abi puses. Dabar žmonės grįžta sutvarkyti savo namų ir išvalyti paliktų šiukšlių, tačiau valstybė negalės padengti jiems padarytos žalos. Galbūt valdžia tikisi tarptautinės pagalbos?“ A.Azzamo kaimynas iš pirmo aukšto grįžo iš prieglobsčio ir ant savo durų jau pakabino didžiulę spyna, kad nubaidytų vagis. Namuose vėl veikia vandentiekis, tačiau elektra įsižiebia tik retkarčiais. Šitaip nusiaubtas beveik visas Homsas. Daug kur pastatai sumalti į šipulius arba išvarpyti skylių. Pastatų aukštai per bombardavimus griuvo vienas ant kito it kortų namelio sienos. O ten, kur kadaise buvo langai, beliko tik apanglėjusios, pajuodusios ertmės. Pergalės vaizdai išklijuoti visame sugriuvusiame mieste. Ant juodo, griaučius primenančio pastato kabo kostiumu pasipuošusio Sirijos prezidento plakatas su šūkiu: „Kartu mes atstatysime!“ Į tokius šūkius iš Homso pasitraukę opozicijos atstovai reaguoja skeptiškai. „Jei padėtis turėtų realų sprendimą, daugybė žmonių galėtų grįžti namo, tačiau šimtai jų vis dar sėdi kalėjimuose, - pasakoja protestuose prieš prezidento valdžią dalyvavęs Razanas, kuriam su šeima teko palikti savo namus. - Valdžia tiesiog naikina kai kuriuos kontrolės punktus ir mėgina parodyti, kad viskas yra gerai. Neįtikėtina, kaip jie sugebėjo viską pridengti ir apmulkinti žmones tiesiog kartodami „judėkime toliau“. Homse žmonės mėgina grįžti prie savo kasdienių darbų, veda savo vaikus į mokyklas, tačiau visur tvyro įtampa, žmonės nesijaučia ir vargu ar kada greitu metu galės pasijusti saugūs.Tiki šviesia ateitimi
„Aš kasdien eidama į darbą girdėdavau snaiperių šūvius, - pasakoja Regioniniame švietimo komitete dirbanti Samar.
Ji kartu su savo šeima 2012 m. turėjo bėgti iš savo namų Homso senamiestyje, tačiau visiškai apsisaugoti nuo grėsmės jai nepavyko. Vakarinę miesto dalį, kurioje ji glaudėsi, netrukus užvaldė sukilėliai ir vyriausybės pajėgos čia ėmė rengti savo atakas.
„Labiausiai kankindavo baimė, kad mus pagrobs, - kalba moteris. - Kartais mes dienų dienomis nenešdavome šiukšlių, nes bijojome išeiti į gatvę. Dabar situacija šiek tiek pagerėjo“.
Net ir aidint artilerijos ir snaiperių šūviams, o namams virtus griuvėsių krūva, Homse dar yra saujelė žmonių, kurie tiki, kad galų gale viskas išsispręs ir sugrįš ramybė.
„Prisiminkite: Europa buvo visiškai sunaikinta po Antrojo pasaulinio karo ir ji sugebėjo vėl atsistoti ant kojų. Aš tikiu, kad mūsų irgi laukia šviesi ateitis. Karo žaizdos gali būti išgydytos“, - stovėdamas prie pajuodusių savo namų sako namo į Homsą gyventi grįžęs Nazemas.
Parengė Jorūnė Kazlauskaitė
