Iki 2015 metų spalio 15 d. – datos, į kurią laiku keliavo 1989 m. Roberto Zemeckio filmo „Atgal į ateitį“ herojai – liko dar beveik 300 dienų, bet jau dabar galima daugiau ar mažiau drąsiai spręsti, kur prognozuodami ateitį filmo kūrėjai klydo, o kur buvo teisūs.

Ateitis, kurią filme šių metų spalio 15 d. rado Marty McFly'us, pakerėjo daugelio žmonių vaizduotę. Ir ji iš tiesų yra gerokai panaši į mūsų realybę. Na, gal tik neskaitant kelių smulkmenų, kurių neįžvelgė R. Zemeckis (interneto, mobiliųjų ir išmaniųjų telefonų). Bei kelių pernelyg drąsių prognozių (skraidančių automobilių ir levituojančių riedlenčių). Štai „The Guardian“ sudarytas sąrašas, kuriame išdėstyti filmo ir realaus pasaulio 2015 metais skirtumai bei panašumai.

Automatizavimas

Filmas pagrįstai numato, kad bus aktyviau naudojamos robotinės technologijos: nemaža dalis degalinių šiais laikais yra kompiuterizuotos (tiesa, nekybo ore), be to, pasaulyje sparčiai populiarėja nekariniai nepilotuojami orlaiviai – filme tokį aparatą „USA Today“ paleido, norėdama nufotografuoti sudominusį vaizdą.

Bet filme lazda šiek tiek perlenkta: mūsų namuose dar nėra nuotoliniu būdu valdomų šiukšliadėžių, o po miškus nelaigo šunys, vedžiojami robotų, be to, padavėjų milžiniški ekranai kol kas dar nepakeitė (nors pripažinkime – prekybos centruose jau atsirado savitarnos kasų).

Biometrija

Akių rainelių ir pirštų atspaudų skenavimas filme vaizduojamas kaip priemonė žmonių tapatybei nustatyti – taip daroma ir šiandieniniame pasaulyje. Tiesa, filmas žengė toliau nei realybė ir teigė, kad atpažinimo technologijos paplis net namų ūkiuose. Pavyzdžiui, į McFly'ų namus galima įeiti duris atrakinant ne raktu, o nuskenavus akį.

Apranga

Turbūt labiausiai į akį krentanti ateities prognozių klaida – mados pažangos pervertinimas. Bet gal tai ir gerai – vargu ar kas norėtų rištis net du kaklaraiščius. O ir auksinis lietpaltis ar skraistė su programuojamais garso efektais neatrodo kaip labai patraukli garderobo dalis.

Gaila tik, kad dar niekas nepagamino filmo herojaus dėvėtos striukės, pakeičiančios savo dydį pagal dėvėtojo matmenis ir staigiai išdžiūvančios po sudrėkimo. O kokia būtų paklausa…

Dulkes atstumiantis popierius

Šiuolaikinį pasaulį pažangumu lenkiančiame „Atgal į ateitį“ filme vaizduojama aplinka, kurioje, kaip bebūtų keista, vis dar dominuoja popierius: „USA Today“ laikraštis tik sustorėjęs, kiekviename kambaryje sumontuoti fakso aparatai spjaudosi popieriais, o antikvariato pardavėjas lyg tarp kitko užsimena apie naujausią išradimą – „dulkes atstumiantį popierių“.

Akiniai

Vos ne kiekvienas filmo herojus kažkuriuo momentu užsimaukšlina pažangiausių technologijų akinius, primenančius „Google Glass“: fotografuojančius akimis, padidinančius vaizdą, suteikiančius prieigą prie duomenų bazių.

Skraidantys automobiliai

Kaip jau minėta, tai – viena iš akivaizdžių filmo klaidų. Taip, skraidantys automobiliai lyg ir egzistuoja, bet toli gražu ne tokiais kiekiais, kad užsikimštų dangaus keliais. Ir jie toli gražu ne tokie manevringi. Prototipinį skraidantį automobilį „Aeromobil 3.0“ prieš kelis mėnesius pristatė „Terrafugia“ – gamintojai teigia, kad jis vienu degalų bako papildymu gali sukarti apie 650 kilometrų. Bet tokiais automobiliais kol kas dar neprekiaujama. Niekas nekuria ir skraidančių automobilių eismo taisyklių.

Žaidimų kompiuteriai

Kaip bebūtų keista, filme nėra nė vieno kadro, kur kas nors žaistų specialiai tam skirtu kompiuteriu. Bet apie tokių įrenginių egzistavimą galima įtarti iš replikų, kurių M. McFly'us iš ateities (t. y., dabarties) vaikų susilaukia pabandžius pažaisti senamadišku žaidimų aparatu nostalgiškame restorane „Cafe 80s“.

Levituojančios riedlentės

Nuo pat filmo pasirodymo kino salėse atsirado milžiniška levituojuančių riedlenčių paklausa. Bet dėl įvairių problemų – tokių, kaip gravitacija – šios paklausos kol kas niekas nesugeba patenkinti. Tiesa, bendrovė „Hendro“, bendradarbiaujanti su legendiniu riedlentininku Tony Hawku, kuria levituojančios riedlentės prototipą.

Internetas

Labiausiai į akis krenta interneto nebuvimas filme. Bet jau po kelių metų nuo filmo sukūrimo, praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje, tapo akivaizdu, kad be interneto toli nenuvažiuosi.

„Nasrai 19"

O štai čia – prognozė, kurią gerokai pasistengus (labai, labai gerokai pasistengus) galima būtų ir paversti realybe: spalį kino teatruose turėtų pasirodyti filmas „Nasrai 19“. 3D formatu. Kurį režisuos Maxas Spielbergas.

Tik kad štai bėda – pasaulis, panašu, pagijo nuo filmų tęsinių manijos. O dabar 28 sulaukęs Maxas Spielbergas tėvo pėdomis nesekė. Taigi, nors 3D filmą šiandien galima pažiūrėti vos ne kiekviename save gerbiančiame kino teatre, „Nasrų“ tęsinio, ypač režisuoto M. Spielbergo, tikriausiai neišvysime nei šį, nei kitą spalį.

Teisininkai

Anot filmo, šiandien ši profesija jau turėtų būti uždrausta, o dėl to teisinės sistemos veikimas turėtų būti gerokai spartesnis.

Tradiciniai pinigai

Kaip ir realiame pasaulyje, filme vis dar egzistuoja fiziniai pinigai. M. McFly'aus draugas, išradėjas Docas davė jam šiek tiek grynųjų, už kuriuos jis nusipirko sporto almanachą. Tiesa, apie alternatyvius mokėjimo metodus filme neužsiminta.

Pica

Filme herojaus motina Lorraine vakarienę šešiems asmenims paruošia į „Black and Decker“ rehidratorių kelioms sekundėms pašaudama sausainio pyragėlį. Deja, tokio aparato dar niekas nesukūrė, be to, nors „greitas maistas“ ir populiarus, pastebima grįžimo prie tradicinės „lėtosios“ kulinarijos mada.

Atjauninimo klinikos

Šiandien botokso injekcijomis nieko nenustebinsi, tačiau, lyginant su tuo, ką filme „Atgal į ateitį 2“ pademonstravo jo kūrėjai, kosmetinės modifikacijos yra visiška smulkmė. Pavyzdžiui, Docas pasakojo, kad lankėsi atjauninimo klinikoje, kur jam atliko visišką kraujo perpylimą, plaukų persodinimą bei blužnies ir gaubtinės žarnos persodinimą – šios procedūros numatytą gyvenimo trukmę pailgino net 40 metų. Taigi, nors kosmetinės procedūros šiais laikais atrodo beveik kasdieniškos, tai radikalesnis savanoriškas medicininis kūno modifikavimas tikrai nėra įprastas dalykas.

Savaime užsivarstantys batai

„Nike“ žada, kad jau kitais metais, padedami batų dizainerio Tinkerio Hatfieldo, išleis avalynės seriją, kuri savaime susivaržys. Bet 2011 m. ta pati bendrovė jau bandė padidinti savo batų pardavimus „Nike Mag Air“ bateliais – jie išoriškai atrodė visai kaip M. McFly'aus, bet vietoje elektra varomų raištelių juose buvo elastinės juostelės.

Plokščiaekraniai televizoriai

Tai – vienas iš dalykų, kurį filmo kūrėjai numatė itin tiksliai. Filme „Atgal į ateitį 2“ plokščiaekraniai plazminiai televizoriai yra visur – sienose, kaip reklaminiai stendai ir net ant užuolaidų. Filmo kūrėjai ne tik teisingai numatė tokią tradicinių televizorių permainą, bet ir prognozavo, kad paaugliams tai bus vienas iš mėgiamiausių laiko leidimo būdų. Be to, prognozuotas ir kelių ekranų naudojimas vienu metu (konkrečiai filmo atveju – ekrano padalinimas į šešis skirtingus kanalus).

Vaizdo skambučiai

Interneto išplitimo filmo kūrėjai gal ir nenumatė, bet už tai pavaizduojant AT&T teikiamą vaizdo skambučių paslaugą buvo parodyta kažkas labai artimo „Skype“ paslaugai. Filme vaizdo skambučiai papildomi informacija apie pašnekovą – vaikų vardais, hobiais, mėgiamais patiekalais. Šiandieninis socialinių tinklų išpopuliarėjimas reiškia, kad tokia informacija jau būtų perteklinė, tačiau jos pateikimas filme yra savotiška užuomina apie „Facebook“.

Informacija apie orus

Filme orų prognozės yra tikslios iki sekundės. Realiame pasaulyje meteorologijos pažanga nebuvo tokia stipri.

Komentarai (0)