Kaip rašo scienceworldreport.com, tyrinėdami kosmosą, NASA mokslininkai visai neseniai būtent ir atrado vieną iš terpių, kuri galėjo padėti užsimegzti gyvybei Visatoje – tai kosminės karštosios dėmės. Anot mokslininkų, šios dėmės, kaip ir Žemei artimos žvaigždės, prieš milijonus metų galėjo būti optimali terpė, susidedanti iš azoto turinčių anglies žiedų (pastarieji yra kertinis elementas nukleorūgštims susidaryti).

Straipsnyje rašoma, jog jau kelis dešimtmečius astronomai ieškojo minėtųjų azoto turinčių dvigubų anglies žiedų, vadinamų kvinolonais. Astronomai koncentravo savo paieškas ties erdvėmis tarp žvaigždžių, dar kitaip pavadinamomis tarpžvaigždine terpe. Tačiau iki šiol niekas taip ir neišnagrinėjo pačių žvaigždžių aplinkos, kuri galėtų nulemti anglies žiedų struktūrų formavimąsi.

Todėl, siekiant išsiaiškinti, ar žvaigždės ir specifinė žvaigždžių aplinka galėtų sukurti azoto prisodrintus anglies žeidus, mokslininkai atkūrė šios aplinkos sąlygas laboratorijoje. Jie sukūrė specialų įrenginį, kuriame simuliuojamas kosmoso erdvėje esantis slėgis bei temperatūra. Bandymo metu buvo įleista specialių azoto pagrindo dujų, kurių sudėtyje yra po vieną žiedinės anglies ir dvi acetileno molekules.

Buvo stebima, kaip molekulės reaguos į tokią specifinę aplinką. Paaiškėjo, jog azotas susijungė kartu su anglies molekule.

Mokslininkai džiaugiasi, jog tyrimo rezultatai atskleidė šiek tiek daugiau apie pačią žvaigždžių aplinką. Pasirodo, jog pagrindinės molekulės, reikalingos gyvybės susiformavimui, gali būti susintetintos tarpžvaigždinėje terpėje, kurią imitavo savo laboratorijoje mokslininkai.