Pusės milijono metų senumo kaukolė atskleidė pirmosios žmogžudystės paslaptį (Video) (0)

2015-05-29

Beveik prieš pusę milijono metų buvo nužudytas žmogus. Jam į galvą smogta du kartus, užpuolikas suknežino aukos kaukolę ir jį (arba ją) užmušė. Kūnas tuomet buvo nuvilktas į bendruomeninę laidojimo vietą ir numestas nuo 13 metrų aukščio kamieno į masinę kapavietę. Palaikai gulėjo ten šimtus tūkstančių metų, tačiau dabar mokslininkai iš kapo kelia pirmosios žinomos žmogžudystės aukos istoriją.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Trečiadienį mokslo žurnale „Plos One“ mokslininkai paskelbė tyrimą, kuriuo atkuriama senovinė mirties scena. Tyrėjai rėmėsi rastais aukos suskaldytos kaukolės fragmentais, kurie buvo rasti su dar 27 žmonių palaikais Ispanijos „Kaulų duobėje“. Apie nužudymo auką žinoma mažai – nenustatyta nei lytis, nei gyvenimo būdas. Tačiau aišku viena – suknežinta kaukolė yra seniausios žinomos žmogžudystės įrodymas. Mokslininkai gali tai nustatyti iš sužeidimų. Priešistorinę kaukolę, pavadintą „Cranium 17“, atkūrę iš maždaug 50 duobėje rastų fragmentų, jie nustatė, kad aukai buvo du kartus stipriai suduota į kaktą, šiek tiek virš kairės akies. Nors visgi įmanoma, kad tai galėjo būti nelaimingas atsitikimas medžioklės metu ar sužalojimai galėjo atsirasti nuo kritimo, tačiau tyrėjai tvirtai tiki, kad mirtina ataka iš priekio, kurią įvykdė kitas žmogus, yra labiausiai tikėtinas paaiškinimas. Sužeidimai nerodo jokių gijimo ženklų – tai reiškia, kad kaukolės savininkas mirė prieš imdamas atsigauti nuo sužeidimų. Skylių forma, dydis ir vieta leidžia manyti, kad smūgiai buvo atlikti su vienu daiktu, stovint akis į akį. Nelaimingi atsitikimai paprastai palieka sužeidimus galvos šone, pažymi tyrimo autoriai, o atakų sužeidimai būna galvos priekyje. Be to, faktas, kad buvo suduoti du smūgiai, rodo, kad jie buvo tyčiniai – juk „netyčia“ du kartus į beveik tą pačią vietą galvoje nesuduodama. Tyrėjai teigia, kad ši kaukolė – pirmosios žinomos žmogžudystės įrodymas. „Žudymas yra žmonijos savybė nuo senų laikų“, – teigia vienas iš tyrimo autorių Rolfas Quamas.

Kita autorė Nohemi Sala apgailestauja, kad iš fosilijų negalima nustatyti, ar auka buvo nusipelniusi tokio likimo. „Deja, ketinimai nevirsta fosilijomis, todėl neįmanoma pasakyti, kokia buvo nužudymo motyvacija, – teigė ji. – Net Šerlokas Holmsas mums nepadėtų.“

Priešistoriniai žmonės, rasti kaulų duobėje, nėra modernūs žmonės. Jie homo heidelbergensis – homo sapiens protėviai, kurie Europoje, Afrikoje ir tikriausiai Azijoje gyveno maždaug prieš 700-200 tūkst. metų. Jie buvo ne tik pirmieji žmogžudžiai – jie pirmieji apsigyveno šaltesnio klimato zonoje, pirmieji reguliariai medžiojo didelius gyvūnus ir pirmieji, kurie pasistatė pastoges.

„Kaulų duobės“ atradimas atskleidžia ir kitą įdomų ankstyvųjų žmonių savybę – jiems rūpėjo mirusieji. Tyrimo autoriai mano, kad 28 žmonių palaikai vienoje duobėje ten buvo sumesti specialiai.

„Kiti žmonės užlipdavo ant vertikalaus kamieno ir numesdavo mirusius savo socialinės grupės narius į tą vietą. Tokiu būdu jie sukūrė primityvias kapines ar tam tikras pirmines laidotuves, – teigė R.Quamas. – Akivaizdu, kad tai buvo tyčinis negyvų žmonių kūnų atsikratymas.“

Jeigu R.Quamas ir jo kolegos yra teisūs, duobė yra seniausi ritualinio laidojimo įrodymai, žinomi mokslui. Tai reiškia, kad šie žmonės buvo ne tik pirmieji žmogžudžiai, bet ir pirmieji gedėtojai.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: 15min.lt

(12)

(1)

(11)

Komentarai (0)