Mokslininkai rado būdą, kaip visiškai pagydyti žarnyno vėžį  (2)

Išplitęs žarnyno vėžys, pakitę audiniai nebefunkcionuoja, lieka tik šalinti auglį ir melstis, nes tikimybė pasveikti itin maža? Mokslininkai parodė, kad taip nėra. Mažytė „vaistų“ dozė, ir prasideda stebuklas. Auglys nustoja augti tuoj pat, o vėžio pažeistos ląstelės vėl virsta sveikomis. Po keturių dienų atsigauna žarnyno funkcijos, po dviejų savaičių auglys visiškai išnyksta. Tai realus mokslinis eksperimentas, kurį birželio 18 d. aprašė leidinys „Cell“.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tiesa, kol kas mokslininkai pagydė tik laboratorinę pelę.

Kažkur teko skaityti, kad laboratorinės pelės – laimingiausi sutvėrimai. Jas ir nuo nutukimo, ir nuo vėžio mokslininkai pagydė jau tiek kartų, kad žmonės galėtų tik pasvajoti. Na, bet šį sykį viskas labai rimta – mat pirmą kartą ieškodami vaisto nuo vėžio mokslininkai nutarė nebekreipti dėmesio į pažeistas ląsteles, o tiesiogiai imtis genų.

Taip, taip – ir vėl gyvybę gelbėja baisioji genetinė modifikacija. Gelbėja, matyt, todėl, kad pats vėžys yra ne mažiau baisi genetinė modifikacija. Tiesa, „natūrali“ – nes ją mums atlieka ne mokslininkai baltais chalatais, o nevykęs paveldėjimas, nesveikos gyvenimo sąlygos, įpročiai ir kitos organizmą veikiančios sąlygos.

Kalbant nesuprantamai, viskas yra paprasta. Mūsų penktojoje chromosomoje yra toks genas APC, kurio baltymas APC saugo žarnyną nuo polipų, adenomos, auglių ir vėžio formavimosi. Toks auglių policininkas.

90 proc. visų žarnyno auglių kelia mutacijas, kurios APC baltymą dezaktyvuoja, ir jis nebeatlieka pirminės funkcijos. Tai žinoma seniai, tačiau nebuvo ištirta, kaip APC pasyvumas veikia ligos vystymąsi.

„Norėjome tik išsiaiškinti, ar „pataisius“ APC baltymą pavyks kaip nors paveikti vėžio augimą, ar pradėjęs vėl dirbti APC paskatins auglio nykimą“, – sakė projekto autorius daktaras Lukas Dowas iš Cornellio medicinos koledžo (Niujorkas, JAV).

Užduotis, beje, gana sudėtinga, nes bet koks mėginimas atkurti prarastų ar pakitusių genų funkcijas vėžinėse ląstelėse dažnai sukelia nepageidaujamą tų genų aktyvumą, o tai sukelia dar daugiau problemų sveikoms ląstelėms.

Išsprendus šią problemą APC reaktyvavimas pasirodė stulbinamai veiksmingas. Pelės auglio ląstelės tuoj pat nustojo daugintis, pažeisti audiniai arba iro, arba vėl virto sveikais, po dviejų savaičių auglio nebeliko ir per pusę metų neatsirado jokių vėžio požymių.

Dar svarbiau, kad šiuo metodu pavyko pagydyti net peles, kurių augliuose buvo aptiktos baltymų KRAS ir p53 mutacijos. Šie pokyčiai lemia metastazes ir aptinkami daugiau negu pas 50 proc. šiuo vėžiu sergančių žmonių.

Taigi, atrodo, rastas bent vieno iš keturių mirtiniausių vėžių gydymo būdų. Tiesa, mokslininkai nurodo, kad dabartiniu metodu atkurti APC funkcijas būtų nepraktiška, o visiškai blokuoti mutacijų, kurios trukdo baltymo veikimą, irgi negalima – ląstelės dėl to žūva.

Tačiau dabar mokslininkai, tiriantys, kaip APC baltymo atkūrimas veikia metastazes, jau turi idėjų, kaip jų atradimo pagrindu sukurti vaistus.

Konkrečiai APC baltymo atkūrimas kitų tipų vėžio negydys, bet eksperimento rezultatai gali būti taikomi kur kas plačiau.

„Su vėžių susijusių specifinių genų mutacijų nustatymu šiuo metu užsiima daugybė laboratorijų visame pasaulyje. Jei nustatysime, kuri mutacija ar pokytis yra kritinis vieno ar kito vėžio vystymuisi, galėsime tiksliau identifikuoti geriausią gydymo būdą“, – apie savo tyrimo reikšmę kalbėjo Lukas Dawas.
Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Arnoldas Lukošius
(45)
(2)
(43)

Komentarai (2)