Jeigu žmonijai nepavyks sulėtinti augmenijos naikinimo, mūsų civilizacija gali tapti visiškai netvari, o mes galime būti priversti vėl tapti uogų rinkėjais ir medžiotojais, teigiama naujame mokslininkų iš Džordžijos (JAV) universiteto tyrime.

„Apie Žemę galite galvoti kaip apie bateriją, kuri buvo labai lėtai įkrauta per milijardus metų, – sakė vienas iš vyriausių tyrimo autorių Johnas Schramskis, pagalbinis profesorius Džordžijos universiteto inžinerijos koledžo. – Saulės energija yra laikoma augaluose ir iškastiniame kure, tačiau žmonės eikvoja energiją kur kas sparčiau, nei ją galima atkurti.“

Jis aiškino, kad mūsų planeta kažkada buvo nevaizdingas kraštovaizdis be gyvybės ir turėjo praeiti milijardai metų, kol išsivystė maži organizmai, galintys transformuoti Saulės šviesą į energiją. Tai ilgainiui nulėmė augmenijos, gyvūnijos ir įvairių ekosistemų atsiradimą, rašo Phys.org.

Tyrimo skaičiavimai paremti fundamentaliais termodinamikos (fizikos šaka, kuri gilinasi į ryšį tarp šilumos ir mechaninės energijos) principais. Cheminė energija yra susikaupusi augaluose, arba biomasėje, kuri naudojama maistui ir kuri taip pat eikvojama dėl žemės ūkio ir miestų plėtros.

Mokslininkai skaičiuoja, kad prieš 2 tūkst. metų Žemės biomasėje buvo maždaug tūkstantis milijardų tonų anglies. Nuo to laiko žmonija šį skaičių sumažino beveik perpus, o vien per praėjusį šimtmetį buvo išeikvota dešimtadalis biomasės.

„Jeigu mes nepakeisime šios tendencijos, galiausiai pasieksime tokį tašką, kur biomasės baterijos išsikraus iki tokio lygio, kai Žemė nebegalės mūsų išlaikyti“, – kalbėjo J.Schramskis.

Tyrimą atlikę mokslininkai nustatė, kad didžioji dalis praradimo kyla dėl miškų naikinimo, kurį daugiausiai sukelia ūkininkavimas ir poreikis išlaikyti sparčiai augančią populiaciją.

Jeigu žmonija neišnyks, o biomasės lygis nukris žemiau tvarių ribų, populiacija drastiškai mažės, žmonės bus priversti tapti medžiotojais rinkėjais, teigiama tyrime.

Tyrimas išspausdintas „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Komentarai (0)