Kodėl vaikystėje laikas slinko, o dabar lekia? (3)
Sakoma, laikas – pinigai. Pasirodo, šiame posakyje yra tiesos: laikas ir pinigai iš tiesų turi panašių savybių. Viena jų susijusi su reliatyvumu. Kuo daugiau pinigų rinkoje, tuo mažesnė jų vertė. Panašiai ir su laiku: kuo daugiau metų esi pragyvenęs, tuo trumpesni atrodo kiekvieni sekantys metai.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dar A.Einsteinas yra pastebėjęs, kad laikas yra reliatyvus: kuomet leidi laiką su gražia panele, dvi valandos prabėga lyg viena minutė; tačiau kuomet esi pasodintas ant įkaitusios keptuvės, viena minutė slenka it dvi valandos.
Galbūt, teko girdėti, kaip vyresni žmonės skundžiasi, kad senstant gyvenimas tiesiog švilpia pro akis. Ir jūsų tėvai, ko gero, ne sykį yra sakę: „Kaip greit užauga tie vaikai...“. Net jei dabar esate paauglys ar studentas, ko gero, jau pajautėte, kad pirmieji metai mokykloje atrodė kur kas ilgesni nei vyresnėse klasėse.
Visa tai turi tiesos: kuo vyresni tampame, tuo laiko tėkmė mums atrodo greitesnė. Ir tai galima nesunkiai paaiškinti.
Austrijos dizaineris Maximilianas Kieneris sukūrė įrankį, kuris parodo, kaip senstant keičiasi laiko suvokimas. Užsukus į jo sukurtą tinklalapį tereikia sukti pelės ratuką ir stebėti, ką vieneri metai reiškia tam tikro amžiaus žmogui.
Paprastai sakant, kuomet kūdikiui sueina vieneri, tie metai yra visas jo gyvenimas. Sulaukus dvejų, vieneri metai jam reiškia pusę nugyvento laiko. Vėliau metų vertė vis labiau krenta: tarkim, sulaukus penkerių, metai yra 20 proc. gyvenimo; penkiolikmečiui vieneri metai yra 6,7 proc. jo nugyvento laiko; perkopus trisdešimt tos pačios 365 dienos jau yra vos apie 3 proc. nugyvento laiko.
„Sulaukus vienerių, savaitė yra penkiasdešimtoji nugyvento laiko dalis. Tačiau sulaukus 50-ies, visi metai bus ta pati penkiasdešimtoji jūsų nugyvento laiko dalis“, – paaiškinama interaktyviame grafike. Jame taip pat pastebima, kad būnant penkerių laukti 24 dienas Kalėdų yra lyg sulaukus 54-erių laukti ištisus metus.
Anot M.Kienerio, šią teoriją pirmąkart iškėlė Prancūzijos filosofas Paulas Janetas 1897 metais. Jis teigė, kad žmonės vertina laiką pagal savo amžių.
Kiti mokslininkai priduria, kad laiko suvokimui bei prisiminimams didelę įtaką turi ne tik amžius, bet ir mūsų kūnuose vykstantys biologiniai procesai.
Kita teorija sako, kad laikas bėga greičiau tuomet, kai gyvenimas nusistovi ir jame būna mažiau reikšmingų pokyčių – žmogus apsipranta su aplinka, rutina.
