Dalelių greitintuve sukurta medžiaga, kurios nebuvo ir nėra nuo Didžiojo sprogimo  (4)

Vienoje JAV laboratorijoje mokslininkams pavyko sukurti medžiagos, kuri egzistavo tik pirmąsias keletą milisekundžių po Didžiojo sprogimo, fragmentų.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Teorijose numanoma, kad medžiaga, kuri vadinama kvarkų-gliuonų plazma, egzistuoja tik tada, kai temperatūra ir tankis yra toks milžiniškas, jog tokioje aplinkoje įprasta medžiaga negali egzistuoti. Toks „tobulas skystis“ egzistuoja vos keletą akimirkų, nes žaibiškai atvėsta ir kondensuojasi į įprastą medžiagą, iš kurios sudarytas mus supantis pasaulis.

Nors fizikai apie retos medžiagų būsenos aptikimą skelbė jau anksčiau, nauji Brukeiveno nacionalinės laboratorijos (Niujorkas, JAV) mokslininkų eksperimento su Reliatyvistiniu sunkiųjų jonų greitintuvu (Relativistic Heavy Ion Collider (RHIC) rezultatai byloja, jog eksperimento autoriams per helio-3 branduolių ir aukso jonų susidūrimą pavyko sukurti keletą lašelių kvarkų-gliuonų plazmos.

„Tie kvarkų-gliuonų plazmos fragmentai mums buvo intriguojanti staigmena, – sakė minėtos laboratorijos direktorius Berndtas Muelleris. – Fizikai manė, kad tik didelių atomų (pvz., aukso) branduoliai turi pakankamai medžiagos ir energijos išlaisvinti kvarkų ir gliuonų sudedamąsias dalis, iš kurių susidaro protonai ir neutronai. Tačiau RHIC's PHENIX (Pioneering High Energy Nuclear Interaction eXperiment) eksperimento metu vykdytos helio-3 branduolių ir aukso jonų reakcijos patvirtino, kad po smūgių susidarė kvarkų-gliuonų plazma.“

Išgauti šios pirmapradės būsenos medžiagos tiek RHIC, tiek Didžiajame hadronų greitintuve LHC (Large Hadron Collider) prie Ženevos (Šveicarija) mėginama ne vienerius metus. Štai 2013 m. LHC fizikai skelbė atradę kvarkų-gliuonų plazmos lašelius po to, kai greitintuve kaktomuša susitrenkė protonai su švino jonais.

Šįkart eksperimento JAV metu vykdytas helio-3 (lengvieji jonai) susidūrimas su sunkiaisiais (aukso) jonais. Po kurio registravimo aparatūra taipogi aptiko kvarkų-gliuonų plazmos pėdsakų. Tai rodo, kad šios plazmos galima gauti menkesnėmis energijos sąnaudomis ir atveria platesnes perspektyvas tyrinėti pirmapradę materiją, kuri egzistavo tik pirmosiomis visatos gimimo akimirkomis, prieš 13,8 mlrd. metų.


Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(50)
(2)
(48)

Komentarai (4)