Anot vieno Rusijos mokslininko, medicininės nemirtingumo paieškos gali baigtis jau netrukus. Valstybinio Maskvos universiteto Geokriologijos fakulteto vadovas Anatolijus Bruškovas tvirtina, kad susišvirkštus 3,5 mln. metų senumo bakterijų jis tapo sveikesniu ir energingesniu. Mokslininkas įsitikinęs, kad bakterijos DNR gali būti vaistai nuo senėjimo, rašo medicaldaily.com.

„Pradėjau ilgiau dirbti. Pastaruosius dvejus metus nė karto nesirgau gripu. Tačiau vis dar reikia eksperimentuoti. Reikia išsiaiškinti, kokiu būdu šios bakterijos stabdo senėjimą. Manau, kad būtent tokia kryptimi turėtų būti vystomas mokslas. Kas palaiko šių mechanizmų gyvybę? Ir kaip juos galime išnaudoti savo naudai?“ – televizijai RT pasakojo mokslininkas.

Bakterija Bacillus F Jakutijos amžiname įšale buvo atrasta 2009 metais. Nuo bakterijų atradimo tokie mokslininkai, kaip Tiumenės mokslo centro vyr mokslininkas, prof. Sergejus Petrovas, atliko įvairius eksperimentus su bakterijomis ir pelėmis bei vaisinėmis muselėmis. Šie eksperimentai suteikė galimybę pastebėti teigiamą bakterijų poveikį ilgaamžiškumui ir vaisingumui. „Eksperimentavome su irklakojais, pelėmis, augalais ir žmonių kraujo ląstelėmis. Visuose eksperimentuose Bacillus F skatino augimą ir stiprino imuninę sistemą. Eksperimentai su žmogaus eritrocitais bei leukocitais taip pat teikė labai optimistinių rezultatų“, – sakė mokslininkas.

Tačiau nei S. Petrovui, nei jo kolegoms nepavyksta išsiaiškinti, koks yra šios bakterijos poveikio mechanizmas. Šiuo metu mokslininkai žino, kad bakterijos biologiškai aktyvios medžiagos gali suaktyvinti eksperimentinių gyvūnų imuninę sistemą. Jakutske dirbantis epidemiologas, Dr. Viktoras Černiavskis, sakė, kad dėl šios bakterijos „pelės senutės pradėjo ne tik šokinėti, bet ir daugintis“. Mokslininkai nusprendė, kad ta pati medžiaga gali smarkiai pagerinti ir žmonių sveikatą.

Amžinajame įšale mokslininkai rado tris skirtingas bakterijų atmainas. A. Bruškovas, pasirinkęs pats sau pabūti „jūrų kiaulyte“, tvirtai nusiteikęs išsiaiškinti, kaip būtent bakterijos apsaugo nuo ląstelių pažeidimų. „Manau, kad pasaulyje egzistuoja nemirtingų bakterijų, nemirtingų sutvėrimų. Jie negali mirti, arba tiksliau, jie gali apsisaugoti. Mūsų ląstelės negali apsisaugoti nuo pažeidimo, o šios bakterijos save apsaugoti sugeba“.

A. Bruškovas su kolegomis jau nustatė Bacillus F DNR seką. Dabar jiems teks atlikti sudėtingą darbą – išsiaiškinti, kurie genai atsakingi už bakterijos ilgaamžiškumą, kurie baltymai apsaugo DNR struktūrą nuo pažeidimų. Kitaip tariant, kokia yra tiksli bakterijos gyvybingumo priežastis?

Kiek tiesos šiuose mokslininkų pareiškimuose apie ilgaamžiškumą – sunku pasakyti, nes be to, kad nėra žinomas bakterijos veikimo mechanizmas, dar nėra atlikti ir didesnės apimties tyrimai su žmonėmis – recenzuojamos literatūros duomenų bazėse nėra jokios informacijos apie tai, ar bakterijų tariamai suteikiamas ląstelių nemirtingumas nesukels onkologinių susirgimų, ar imuniteto stiprinimas nesukels autoimuninių ligų.

Recenzuojami moksliniai darbai, aprašantys teigiamą bakterijų poveikį ilgaamžiškumui, publikuoti čia, čia, čia ir čia. Šiek tiek keista tai, kad net ir su taip gražiai aprašomomis bakterijų panaudojimo perspektyvomis, prie visų darbų puikuojasi vis tų pačių autorių pavardės – užsienio mokslo institucijų mokslininkai nemirtingumą tariamai suteikiančiomis bakterijomis kažkodėl nesidomi.

Komentarai (2)