Lietuvoje registruojami pirmi susirgimai gripu – specialistai įspėja apie nebūdingus ir ypač nemalonius šiam sezonui prognozuojamo gripo simptomus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) visuomenės sveikatos specialistė Asta Kriaučiūnaitė teigia, šio sezono gripui būdinga staigi pradžia, aukšta, daugiau nei 38 laipsnių temperatūra, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmai, nuovargis, silpnumas.

Iš rečiau pasitaikančių ir mažiau būdingų simptomų specialistė minėjo šleikštulį, vėmimą, pilvo skausmą, viduriavimą.

Kaip atskirti nuo paprasto peršalimo

Kaip pastebi A. Kriaučiūnaitė, daug kas gripo simptomus painioja su elementariausiu peršalimu. Tačiau peršalus kraščiavimas nėra didelis, temperatūra dažniausiai pakyla tik iki 37 laipsnių, raumenų skausmas peršalimui iš viso nebūdingas, kosulys – švelnus, o štai gripo atveju dažniausiai sunkus ir sausas.

Peršalus simptomų pradžia būna laipsniška, o gripas prasideda staigiai, dažniausiai per 12 valandų. Ligos trukmė peršalus 3-4 dienos, gripu būdinga sirgti ilgiau, apie 6-7 dienas, jei nekyla komplikacijų.

Cirkuliuoja trijų tipų virusai

Kaip pabrėžė ULAC specialistė, būdingosios šio sezono gripo atmainos cirkuliuoja Šiaurės pusrutulyje, todėl populiariai ir sakoma, kad gripas atkeliauja iš Šiaurės. Aplinkoje tarp žmonių cirkuliuoja trijų tipų gripo virusai: A(H1N1), A(H3N2) ir B tipo. Šiais metais išskirti ir į gripo vakcinos sudėtį įeina gripo A/California/7/2009 (H1N1)pdm09, gripo A A/Switzerland/9715293/2013 (H3N2) ir BB/Phuket/3073/2013 virusų antigenai.

Kur slypi pavojai?

Kaip priminė pašnekovė, gripas pavojingas dėl komplikacijų, ypač atidiems reikia būti sergantiems lėtinėmis ligomis ir nėščiosioms. Taip pat gripas pavojingas tuo, kad greitai plinta čiaudant, kosint, nesilaikant higienos taisyklių.

„Jei čiaudėdami burną prisidengiame delnu, o ne servetėle, liesdami apčiaudėtu delnu stalus, kitus daiktus galime susirgimą perduoti kitiems“, priminė specialistė. Jei staiga pakyla aukšta temperatūra, patariama jokiu būdu neiti į darbą, o kreiptis į šeimos gydytoją, kuris pagal simptomus ir bendrą kliniką skirs tinkamiausią gydymą.

„Neiti į darbą tokiu atveju būtina siekiant apsaugoti ne tik save, bet ir aplinkinius. Susirgus vienam iš šeimos narių, jam patariama būti atskiroje patalpoje, vengti kontakto su kitais šeimos nariais. Padidėjus sergamumui tiek namuose, tiek darbo vietoje labai svarbu periodiškai vėdinti patalpas“, – priminė ULAC atstovė.

Patalpose, kur naudojami kondicionieriai, oras kartas nuo karto išvalomas, tačiau A. Kriaučiūnaitė pirmenybę teiktų vėdinimui atidarius langus. Kiek kartų per dieną, nustatyta nėra. „Tai priklauso ir nuo kolegų, kurie galbūt netoleruoja šalčio, tačiau kas 2-3 valandas pravėdinti reikėtų, ypač jei patalpoje dirba daugiau asmenų. Rudenį ir žiemą, kai išauga sergamumas, svarbus ne tik patalpų vėdinimas, bet ir rankų plovimas“, – pridūrė ji.

Čiaudėti irgi reikia mokėti

Teisingai čiaudėti reikėtų į nosinaitę, nes rankomis mes liečiame daiktus, o kaip nustatė mokslininkai, dažniausiai rankomis liečiama kūno vieta – lūpos. „Per dieną nemažai kartų nevalingai paliečiame burną, tokiu atveju tikimybė užsikrėsti didėja, tad rankų higiena yra itin svarbi. Nusičiaudėjus, jei nevalingai burną užsidengiame delnu, reikėtų iš karto nusiplauti arba dezinfekuoti rankas“, – pabrėžė A. Kriaučiūnaitė.

ULAC specialistė priminė, kad gripas gali sukelti grėsmę sveikatai ir net gyvybei, jei komplikuosis į plaučių uždegimą, galvos smegenų ar jų dangalų uždegimą, širdies raumens uždegimą. Gripas neretai komplikuojasi ir į akių, ausų uždegimą. Žarnyno uždegimas kaip gripo komplikacija dažniausiai pasireiškia vaikams.

Primename, jog gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Lietuvoje, sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens – žiemos sezonu.

Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val.

Pasak ULAC, efektyviausia priemonė nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų – skiepai. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui. Tai daryti Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja daugumai žmonių, o ypač 65 m. ir vyresniems asmenims, nėščiosioms, asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Komentarai (0)