Johno Inneso centro Norviče (Jungtinė Karalystė) mokslininkai sukūrė naują tipą genetiškai modifikuotų pomidorų, iš kurių išgaunami pramoniniai kiekiai natūralių su ligomis kovojančių medžiagų, tokių kaip resveratrolis ir genisteinas. Šis procesas taip pat bus naudojamas, kad pomidoruose susiformuotų kitos natūralios cheminės medžiagos.

Fenilpropanoidams priskiriamo resveratrolio yra vynuogėse (ir iš jų pagamintame raudonajame vyne). Atlikus bandymus su gyvūnais įrodyta, kad šis antioksidantas ilgina gyvūnų gyvenimo trukmę. Jis taip pat gali būti veiksmingas papildas, padedantis kovoti su vėžiu, širdies ligomis, Alzhaimerio liga ir diabetu, bet kol kas tai dar moksliškai nėra įrodyta, nes nėra vieningos nuomonės dėl resveratrolio poveikio, rašo The Latest News.

Mokslininkams pavyko sukurti pomidorą, kuriame resveratrolio yra tiek pat, kiek jo yra penkiasdešimtyje butelių raudono vyno.

Mokslininkams taip pat pavyko sukurti kitą genetiškai modifikuotą pomidorą, kuriame didesnis genisteino kiekis. Ši medžiaga, kurios natūraliai būna sojų pupelėse, užkerta kelią onkologinėms ligoms, susijusioms su hormonais steroidais, pavyzdžiui, krūties vėžiui.

Viename tokiame pomidore esančio genisteino kiekis prilygo kiekiui, kurį organizmas gauna suvalgius 2,5 kg sojų varškės sūrio (tofu).

Profesorė Cathie Martin iš Johno Inneso centro sakė: „Mūsų tyrime pristatytas metodas, kaip iš augalų išgauti pramoninius kiekius vertingų fenilpropanoidų ir potencialiai gauti kitų produktų iš aromatinių amino rūgščių. Mūsų darbas turėtų sudominti įvairių sričių tyrėjus – pavyzdžiui, tuos, kurie atlieka bazinius augalų tyrimus, taip pat augalų ir mikrobų inžinerijos specialistus, medicininių augalų tyrėjus bei dietologus ir sveikatos specialistus.“

Pomidorus natūraliomis farmacijos laboratorijomis padeda paversti baltymas AtMYB12, randamas mažyčiame žydinčiame augale Arabidopsis thaliana, kuris naudojamas kaip augalo organizmo modelis.

Pridėję genetiškai užkoduotų enzimų, mokslininkai paskatino resveratrolio ar genisteino gamybą (100 medžiagos gramui sauso svorio). Šie baltymai, užauginti pomidoruose, veikia kaip variklis, kuris skatina fenilpropanoidų ir flavanoidų gamybą. Šią procedūrą ateityje galima pritaikyti gaminant ir kitas natūraliai randamas medžiagas, kurios yra daugumos vaistų pagrindas.

Šį eksperimentą atlikę mokslininkai nori surasti pigiausią masinės gamybos būdą, kuris padės išgauti reikalingus augalinius junginius, nesintetinant jų dirbtinai. Natūraliu būdu, iš sojų pupelių, vynuogių ir kitų augalų pavyksta išgauti labai nedidelius kiekius reikalingų junginių.

Mokslininkai pomidorus pasirinko todėl, kad be ypatingos priežiūros galima gauti didelį jų derlių, be to, juos auginti palyginus yra pigu, o derlius siekia net iki 500 tonų iš hektaro.

Tyrimo bendraautoris dr. Yangas Zhangas teigia: „Medicinine prasme itin vertingus augalus dažniausiai sunku užauginti ir apdoroti. Tam, kad būtų galima iš jų išgauti natūralius junginius, juos reikia ilgai prižiūrėti ir jais rūpintis. Mūsų tyrimas pateikia puikią metodiką, kaip iš pomidorų išgauti šias vertingas medicinines medžiagas. Reikalingus junginius galima tiesiogiai išgauti iš pomidorų sulčių. Mes manome, kad pritaikius šią metodiką galima išgauti ir kitas medicinoje plačiai naudojamas medžiagas, tokias kaip terpenoidai ir alkaloidai.“

Šio tyrimo išvados buvo paskelbtos leidinyje „Nature Communications“, straipsnyje, kuris vadinasi „Multi-level engineering facilitates the production of phenylpropanoid compounds in tomato“ („Daugiapakopė inžinerija padeda iš pomidorų išgauti daugiau fenilpropanoidų“).

Komentarai (6)