Sunkvežimiai su mediena iš Baltarusijos į Lietuvą veža mirtį (0)
Į Lietuvą vis dažniau bandoma įvežti krovinių, užterštų radioaktyviosiomis medžiagomis iš Černobylio zonos. Pasienyje sulaikoma dešimtys įtartinų baltarusių sunkvežimių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Medininkų punkto pareigūnai sunerimo patikrinę 40-mečio Baltarusijos piliečio vilkiku gabenamus medinius padėklus. Važiuojant pro specialius vartus suveikė signalas, įspėjantis apie normą viršijantį radiacijos foną.
Paaiškėjo, kad mediniai padėklai skleidžia 0,8 mikrosiverto, arba 80 mikrorentgenų, spinduliuotę. Riba, nuo kurios pradedama tirti krovinio radiacinė tarša, yra 0,2 mikrosiverto, arba 20 mikrorentgenų, per valandą.
Vilkikas, kuris pavojingą krovinį bandė per Lietuvą pergabenti nelegaliai, buvo grąžintas į Baltarusiją.
Šiemet VSAT jau sulaikė ir grąžino į Baltarusiją 294 krovinius ir 49 asmenis, skleidusius normą viršijančius radioaktyviuosius spindulius.
Pavojus kyla sudeginus
Radiacijos saugos centro (RSC) direktorius Albinas Mastauskas pripažino, kad sulaukiama pasieniečių skambučių net naktimis, kai prie sienos sulaikomas radioaktyvusis krovinys.
Pasieniečiai ir RSC inspektoriai uoliai atlieka savo darbą, tačiau bėda ta, kad tikrasis radiacinės taršos pavojus kyla tuomet, kai medis sudeginamas. Būtent mediena – pigi biokuro žaliava iš Baltarusijos ir Ukrainos – yra pagrindinis radiacinės taršos šaltinis.
Pati mediena gali skleisti tik labai mažą spinduliuotę, bet ją sudeginus pelenuose susikaupia radioaktyvusis cezio izotopas (Cs137), deginant tokią medieną radiacija užteršiami ir biokuro katilai.
Siūloma tręšti laukus
Nedidelį kiekį tokių pelenų pernai aptiko ir RSC. Iš Baltarusijos atvežta mediena sudeginta vienoje Alytaus katilinėje. Būta įtarimų, jog kažkiek šių pelenų buvo panaudota tiesiant kelią Trakų miškų urėdijoje.
Pasitaikė atvejų, kai biokuro katilinėse sudeginti padidėjusios radionuklidų koncentracijospelenai buvo siūlomi ekologiniams ūkiams, laukams tręšti.
Radioaktyvumo pavojus padidėjo, kai valdžia nusprendė, jog pagrindinę biokuro dalį šilumos gamintojai turi pirkti per biržą. O čia sandorius lemia kaina – kuris biokuro tiekėjas pasiūlo pigesnę žaliavą, ta ir perkama.
Laukia nauji iššūkiai
Muitinės departamento Procedūrų skyriaus viršininko pavaduotojas Rolandas Jurgaitis kruopščiai rinko duomenis bandydamas išsiaiškinti, koks kiekis medienos, skirtos kurui, iš Baltarusijos tiekiamas Lietuvos rinkai. Paaiškėjo, kad skiedrų ir drožlių vien 2014 metais buvo atvežta per 192 tūkst. tonų.
„Pasieniui, muitinei ir RSC tai sudėtingas iššūkis. Juk atgabenami vagonai, ištisi ešelonai. Kaip juos visus patikrinti? Juolab kad kuro radiacinė tarša dažnu atveju paaiškėja tik sudeginus žaliavą.
Manau, radiacijos kontrole turėtų užsiimti ir biržos makleriai, pačios katilinės. Vien pasieniečiai ir muitininkai nespės vieni susidoroti“, – sakė pareigūnas.
R.Jurgaitis apie radioaktyvią medieną ne kartą yra kalbėjęs su Baltarusijos pareigūnais.
„Jie šią problemą seniai žino. Sakė, kai užkuria krosnį, prie jos pridėti radiacinio fono matavimo prietaisai neatlaiko. Bet baltarusiai pripratę ir nekreipia dėmesio. Tačiau mes, manau, turėtume susirūpinti“, – tvirtino muitininkas.
Iš pirmų lūpų
Albinas Mastauskas, Radiacinės saugos centro direktorius:
„Europos Komisija nėra nustačiusi tikslaus leistino medienos ar produkcijos taršos radionuklidais lygio. Įvairiose šalyse jis skiriasi. Svarbiausia, kad dėl spinduliuotės gyventojų apšvita neviršytų leistino lygio.
Plūstelėjus kurui skirtai pigiai medienai iš Baltarusijos, kilo ir pavojus, kad tokios medienos pelenai gali būti išbarstyti laukuose, per ilgesnį laiką radiacija gali prasismelkti į gruntinius vandenis ar užteršti auginamas kultūras.
Norint užkirsti kelią radiacinei taršai per kurą, reikia žiūrėti, kad medienoje nebūtų radioaktyviojo cezio daugiau kaip 30 bekerelių kilogramui.“
