Lietuvos naktiniame danguje – nuostabą keliantis reiškinys (0)
Naktį pakėlę akis viršun pastarosiomis naktimis galėjote išvysti nepaprastą vaizdą – dangų remiančius įspūdingus šviesos stulpus.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nykstenai.wordpress.com autorius, prisistatęs slapyvardžiu „Jomajo“, šviesos stulpus nufotografavo Anykščiuose sausio 3 d. naktį.
„Fotografijos darytos maždaug nuo 00 iki 1 val.. Atspėti, kas sukėlė tokį švytėjimą gal ir nebus labai sunku, o štai paaiškinti reiškinį kur kas sudėtingiau. Bent man neteko nieko panašaus matyti nei gyvai, nei kitų darytose nuotraukose, ar skaityti aprašymo. Šiokį tokį paaiškinimą turiu, nors sunkiai įsivaizduoju kaip galėtų susiklostyti aplinkybės, kad tai įvyktų“, – rašė nuotraukų autorius.
Vilniaus universiteto Kvantinės elektronikos katedros, Lazerinių tyrimų centro darbuotojas Audrius Dubietis paaiškino, kokia šių nepaprastų objektų danguje kilmė. Pasirodo, tai – retas reiškinys Lietuvoje.
„Šviesos stulpai – tai gatvės žibintų ar kitų šaltinių šviesos atspindžiai nuo ore sklandančių mikrometrinio dydžio ledo monokristalų plokštumų, o ne nuo ant žemės esančio sniego, kaip svarstoma komentaruose. Kad susidarytų aukštas šviesos stulpas, būtina kad šie ledo monokristalai būtų orientuoti erdvėje, o taip įvyksta dėl aerodinaminio pasipriešinimo kuomet veikiami sunkio jėgos (žemės traukos) jie krinta žemyn. Tokie monokristalai, t.y. labai taisyklingi, vientisi kristalai ore atsiranda panašiai kaip susidaro rūkas, tik šiuo atveju esant žemai temperatūrai vandens garai kondensuodamiesi užšąla virsdami mažyčiais ledo kristalais“, – paaiškio A. Dubietis.
Jo teigimu, ledinis rūkas Lietuvoje yra gana retas reiškinys, todėl natūralu, kad šviesos stulpai kelia nuostabą. „Lygiai taip pat susidaro ir Saulės stulpas – Saulės šviesos atspindys nuo debesyse esančių orientuotų ledo monokristalų“, – sakė mokslininkas.