V. Usonio teigimu, šeimos gydytojams uždėta daug darbų, didžiulių atsakomybių ir nenuostabu, kad skiepai kartais gali patekti į ne puikiausiai jiems žinomų temų sąrašą. „Dažniausiai viskas gerai, kol šeima susiduria su situacijomis, apraše aprašytomis kaip retos. Nežinodamas detalių, negaliu vertinti, kas atsitiko su jūsų minima šeima, bet paskiepijus MMR vakcina iš tikrųjų labai nedidelei daliai vaikų, paprastai antrą savaitę po skiepo, tokia stipresnė reakcija gali būti. Dažnis retas, tačiau taip atsitinka“, – aiškino VU Vaikų ligų klinikos vedėjas.

Tai, sako jis, aprašyta vaisto apraše ir šeima turėtų būti dalinai tam pasiruošusi. Gyva vakcina, kokia skiepijama nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės, veikia ne pirmas tris dienas, o antrą savaitę. „Aš suprantu, kad šeimoms tai menka paguoda. Gal tai skamba paradoksaliai, tačiau, ekspertų nuomone, vaikams, patiriantiems sunkesnių nepageidaujamų povakcininių reakcijų, vakcina ypatingai reikalinga“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak V. Usonio, gal tai skamba keistai, tačiau, pagal statistiką, labai sunkių tymų formų dažnių skaičius šalyse, kur skiepijimai nepakankami, mirčių nuo tymų dažnis tose šalyse, kur skiepijimo apimtys mažos, stebėtinai sutampa su sunkių nepageidaujamų povakcininių reakcijų dažniu.

V. Usonio teigimu, jei toks neskiepytas vaikas susirgtų natūralia liga, jam grėstų sunki ligos eiga.

Pavojingesnės – gyvos vakcinos

Ar šeimai toliau skiepyti vaiką, kuris sulaukė nepageidaujamų reakcijų po MMR? Pasak profesoriaus, šeima gali kreiptis konsultacijos į Santariškių konsultacijų polikliniką. Taip pat reikia žiūrėti, kaip vaikas reagavo į skiepus pirmais gyvenimo metais – jei jis nebuvo skiepytas iki šiol, vertinti situaciją sudėtinga.

Profesorius nesistebi, kad medikai nenustatė, kodėl vaikui kilo organizmo reakcija ir prasidėjo dusimas: tai buvo gripo epidemijos pakilimo metu, kol neatsiranda bėrimai, nieko specifinio neparodo net tyrimai. Be to, neaišku, ar tai lėmė tik vakcina, ar ir kitos priežastys.

Ar yra mažiau ir daugiau pavojingų vakcinų? „Pasakyti, kur geresnė ar blogesnė – yra standartiniai saugumo reikalavimai, juos apibrėžia tarptautinės organizacijos, pabrėžiančios, kad reiškinių negali būti daugiau negu nustatyta. Kalbant statistiniais terminais, labai tvirtas teiginys, kad vakcinos saugios, veiksmingos, tačiau mažas bet – nė vienas mūsų nesame statistiniai vidurkiai“, – kalbėjo gydytojas.

Pagal paprasčiausią skirstymą, vakcinos yra dviejų rūšių: gyvos ir ne. Štai MMR vakcinos veiklioji medžiaga yra gyvi virusai, jų sukeltas karščiavimas gali būti ilgesnis, dažnesnis, gali atsirasti tuoj pirmomis dienomis po skiepo arba antrą savaitę po skiepo, kaip nutiktų natūraliai užsikrėtus šiomis ligomis.

Tuo metu didžioji dauguma vakcinų, kurios yra negyvos, organizme nesidaugina, infekcinio proceso nesukelia, jei nemalonumų ir atsiranda, tai pirmą skiepo dieną ar dvi dienos po jo. V. Usonis primena: skiepijamas – biologinė procedūra, šeima turi būti pasiruošusi pamatuoti temperatūrą, turėti karštį mažinančių vaistų.

Nuo negyvų vakcinų galimas paraudimas, skausmingumas injekcijos vietoje, temperatūra skiepo dieną ar dieną po, galbūt silpnumas, sukietėjimas injekcijos vietoje. Bet, teigia profesorius, visi šie dalykai trumpalaikiai ir praeina be jokių liekamųjų reiškinių.

V. Usonio žiniomis, Lietuvoje kasmet atliekama apie 800 tūkst. skiepų epizodų, per metus registruojama apie pusšimtį nepageidaujamų povakcininių reakcijų. „Nėra taip, kad kažką slėptume, aiškiname gydytojams, kad jie privalo registruoti nepageidaujamus reiškinius, tą gali padaryti ir šeimos. Kiekvienas pranešimas atidžiai vertinamas vadovaujantis tarptautiniais standartais“, – kalbėjo V. Usonis, pridūręs, kad dažnis panašus ir kitose šalyse.

Statistika: daugiausia reakcijų – po skiepo nuo tuberkuliozės

Lietuvos registruojami visi nepageidaujami povakcininiai reiškiniai – tą turi daryti šeimos gydytojai, apie tai gali pranešti pati šeima. Šiuos reiškinius nagrinėja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Centro svetainėje internete galima užregistruoti nepageidaujamą povakcininę reakciją. Gauti pranešimai analizuojami ir vertinami ekspertų.

ULAC duomenimis, Lietuvoje kasmet atliekama apie 800 tūkst. skiepų dūrių. Praėjusiais metais registruotos 65 nepageidaujamos reakcijos į vakciną, 54 iš jų buvo sunkios, 11 – lengvų.

Kaip skelbiama ULAC ataskaitoje, daugiausia – 43 – nepageidaujamų reakcijų buvo stebėta po BCG vakcinos, skiriamos nuo tuberkuliozės, įskiepijimo. Po šio skiepo pastebėtas limfadenitas bei pūlingas limfadenitas (limfmazgių uždegimas).

ULAC specialistai turi savo paaiškinimą: ši vakcina turi būti įskiepijama kūdikiui į odą, tačiau kartais, dėl neteisingai suleistos BCG vakcinos į poodį, gali atsirasti nepageidaujamos reakcijos. Kaip rašoma ULAC ataskaitoje, jauniems medikams, neturint pakankamai patirties, sunku tiksliai atlikti BCG injekciją taip, kaip reikalauja vakcinos charakteristika

6 reakcijos fiksuotos nuo vakcinos „Pentaxim“ (tai penkiavalentė vakcina nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir invazinės b tipo Haemophilus influenzae sukeltų infekcijų). Paskiepytieji skundėsi karščiavimu, klykimu, bėrimu, nervingumu, dermatitu.

Nuo kitų vakcinų registruota po 1-3 nepageidaujamas reakcijas.

Daugiausiai nepageidaujamų reiškinių registruojama vaikams iki vienerių metų.

Komentarai (3)